Daugiau nei dešimtmetį trukusi kova dėl asmenvardžių įrašų ne valstybine kalba dokumentuose pasiekė savo atomazgą.
Valdantieji nusprendė leisti tokią rašybą, ignoruodami opozicijos ir visuomenininkų nuogąstavimus, kad šiuo įstatymu bus padaryta neatitaisoma žala valstybinės kalbos statusui.
Kas pasikeis priėmus šį įstatymą? Kuo valstybinės kalbos statuso problema skiriasi nuo pavojų lietuvių kalbai apskritai? Kodėl mums reikia vieno rašybos standarto ir kas buvo šios politinės kovos ryškiausi dalyviai, kritikai bei iniciatoriai? Apie visą tai laidoje kalbamės su doktorantu, politologu Vytautu Sinica.
Pokalbio temos:
0:00 Intro
1:13 Kalbama, kad po šio įstatymo nepasikeis niekas, nes teismų praktika Lietuvoje jau leisdavo rašybą pasuose ne valstybine kalba. Ar tiesa taip teigti?
6:03 „Lietuvoje vyksta teismų siautėjimas ir teisinis nihilizmas“.
10:20 Anot pašnekovo naujasis įstatymas pavojų kelia ne pačiai kalbai, o valstybinės kalbos statusui. Kas tai per statusas?
14:08 Kodėl asmenvardžių rašymas ne valstybine kalba paskatintų diskriminaciją Lietuvoje?
18:27 Kodėl valstybei reikalingas vienas standartas, kaip rašyti pavardes?
22:35 Kai kurie kalbininkai teigia, jog šis įstatymas lietuvių kalbai grėsmės nekelia, šiuos ženklus naudojo ir lietuvių tautinio atgimimo veikėjai. Ar teisingas toks apeliavimas į istoriją?
25:58 Kokia yra šio įstatymo istorija? Kas buvo tie, kurie labiausiai prieštaravo tokiai rašybai ir kas buvo pagrindiniai iniciatoriai.
33:09 Ar dar yra priemonių užkirsti kelią tokio įstatymo įsigaliojimui?
35:52 Ar įmanoma ateityje pakeisti tokį įstatymą ? Ar kova dėl raidžių Lietuvoje jau pralaimėta?
Epizodų galite klausytis ir „Spotify“ platformoje.
