Antradienį Vatikanas prisijungė prie Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos ir Jungtinių Tautų konvencijos, kuriais siekiama apriboti visuotinį atšilimą. Todėl iki 2050 m. išmetamų teršalų kiekis Vatikane turėtų būti sumažintas iki nulio.
Šventasis Sostas nori tapti ekologiškesnis. „Šiuo ypatingu mūsų istorijos momentu, paženklintu vis didesnį nerimą keliančių konfliktų, keliančių pavojų daugiašališkumui, būtina konsoliduoti pastangas integralios ekologijos labui. Tokia problema, kaip klimato kaita, rizikuoja likti šešėlyje”, – sakė kardinolas, valstybės sekretorius Pietro Parolinas. Susitikime dalyvavo užsienio reikalų ministrai ir JT atstovai. Apie tai praneša „Vatican News”.
Kardinolas Michaelas Czerny, Vatikano Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos prefektas, pabrėžė būtinybę keisti gyvenimo būdą.
„Pasaulinė padėtis yra beviltiškesnė nei prieš septynerius metus. Nepaisant Paryžiaus susitarimo, tikslas apriboti temperatūros kilimą tik iki 1,5 °C yra praktiškai nepasiekiamas; planetoje jau dabar yra 1,2 °C šilčiau. Vis dėlto neapgalvotai pradedama įgyvendinti daug naujų iškastinio kuro projektų”, – sakė jis.
Paryžiaus klimato susitarimo pasirašymas taip pat reiškia, kad Vatikanas turi įsipareigoti siekti tam tikrų tikslų. Pavyzdžiui, Vatikano valstybės vyriausybinės organizacijos 2050 m. turi sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį iki nulio. Pasak kardinolo Fernando Vérgez Alzagos, Popiežiškosios Vatikano Miesto-Valstybės komisijos pirmininko, Vatikano Miestas-Valstybė planuoja „daugybę aplinkosaugos projektų”.
Kaip anksčiau pranešė CNE, Vatikanas siekia, kad iki 2025 m. didžiausia pasaulio katedra – Šventojo Petro bazilika Vatikane – taptų neutrali klimato požiūriu. Perėjimui prie pastato, kuris visiškai neišskiria anglies dioksido, Vatikanas paskyrė buvusį aplinkosaugos aktyvistą Walterį Ganapini.
