Tomas Viluckas. Žolinė ir mūsų tikėjimas

Didžioji krikščionybės dalis (katalikai, ortodoksai ir anglikonai) iškilmingai mini Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventę (Žolinė). Nors ši diena Lietuvoje, yra valstybinė šventė, daugumai mūsų krašto gyventojų Žolinės prasmė lieka užrakinta po septyniais užraktais.

Žolinė – besibaigiančios vasaros šventė, kurios šventimas valstybiniu lygmeniu – tikras paradoksas. Juk Mergelės Marijos ėmimo į dangų slėpinys paprastam nūdienos Lietuvos piliečiui yra toks pat nesusipratimas kaip kokia Chanuka ar Budos danties šventė. Išgirdęs šį liturginį Žolinės šventės pavadinimą, jis gūžteli pečiais ir tiek.

Jei nukrikščionėjusioje Vakarų Europoje ši šventė dar yra suvokiama kaip krikščioniškojo kultūros paveldo dalis, tai Lietuvoje jos nepavyksta priimti netgi šitaip, nes yra daug klaustukų dėl jos raidos, kurią, negana to, neigiamai veikė ir sovietmetis, tad suprantama, kodėl didžiajai daugumai mūsų šalies gyventojų ši šventė yra tik laisvadienis.

Tuomet prasminį vakuumą užpildo kitokie kodai. Žolinės tradicijos yra siejamos su svarbiausių lauko darbų baigtimi, vasaros užsklanda ir rudens pradžia. Sakoma, kad per Žolinę pašventintos daržovės apsaugo nuo gresiančių ligų, žolynai įgauna magiškos galios saugoti namus nuo griaustinio ar žaibo, o šventintų žolių arbata gydo bei saugo organizmą nuo peršalimo, širdies ir kitokių ligų.

Tiesa, šiose pagoniškuose, ezoterika dvelkiančiuose, nuo Žolinės esmės smarkiai atitolusiuose išvedžiojimuose dar esama kažkokios romantikos, išsisukinėjimo nuo buitiškumo. Tuo tarpu nūdienos Lietuvos jaunuolio požiūrį puikiai apibendrina kompozitorius Giedrius Kuprevičius, kalbėdamas apie modernios ir tradicinės kultūros sampyną. Jis, atsakydamas į klausimą, kas yra Žolinė, burbteli: „Žolinė – tai žolės rūkymas.“

Perspektyvoje, kai nukrikščionėjusi visuomenė yra nepajėgi įprasminti tokią šventę, Žolinė tampa iššūkiu ir uždaviniu tiems, kuriems ši šventė yra svarbi bei brangi – katalikams. Juk ten, kur nėra prasmės, ten ją galima suteikti. Tuo labiau kad kiekvienas šalies pilietis suvokia, kad kalbama apie religinę šventę, tad religinis diskursas čia būtų visiškai suprantamas.

Užuot apsiribojus dalyvavimu pamaldose ar atlaiduose, Žolinė galima paversti skelbimo laiku, nes bažnyčios tądien prisipildo nedažnais lankytojais. Taip Lietuvos Bažnyčia įgyja dar vieną progą prabilti šiai visuomenei apie tai, dėl ko dažnai nesusimąstoma.

Žolinė visų pirma apeliuoja į mūsų tikėjimą mirusiųjų prisikėlimu. Juk tradicinė krikščionybė tiki, kad Švč. Mergelė Marija, Kristaus Motina, nebuvo palikta žemėje, o paimta su kūnu į dangų. Tokį tikėjimą patvirtinantys šaltiniai siekia III–IV amžius ir šis tikėjimo turinys yra neatsiejamas nuo krikščionybės tradicijos.

Žolinė visų pirma apeliuoja į mūsų tikėjimą mirusiųjų prisikėlimu.

Paprotys per šventines pamaldas šventinti gėles, žolynus ir vaisius kildinamas iš padavimo, kad, atėję aplankyti Marijos kapo, apaštalai jo rūsyje vietoj Kristaus Motinos kūno rado gėlių. Kaip žinome, per šią šventę yra laiminamas pirmasis derlius, simboliškai žvelgiant – Marija yra pirmasis Kristaus gyvenimo derliaus vaisius, jo ištikimoji sekėja, todėl ji nelieka mirties valdžioje.

Toks tikėjimas dera su Jėzaus žodžiais, pasakytais per Paskutinę vakarienę: „Mano Tėvo namuose daug buveinių. Jeigu taip nebūtų, argi būčiau pasakęs: ‚Einu jums vietos paruošti‘? Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir aš“ (Jn 14, 3)

Kiekvieno Kristaus mokinio galutinis siekis – būti vienybėje su juo, siela ir kūnu. Būtent tai paženklina Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė.

Per Žolinės šv. Mišių liturgiją girdime, kad Marija vadinama „vilties žvaigžde“. Tai reiškia, kad Marijos ėmimas į dangų yra ir visų mūsų lemtis. Marija perėjo tą tikėjimo kelią, kuris turėtų persmelkti krikščionio egzistenciją, kas leistų jam drąsiai stovėti Dievo akivaizdoje. Marijos asmuo atskleidžia, kad tikėjimu, viltimi ir meile priimta Evangelijos žinia veda į prisikėlimą, be kurio gyvenimas yra kaip druska be sūrumo. Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė, jos simboliai ir prasmė mums byloja apie Velykas.

Tai – tikėjimas, kuris prikelia, nuneša į dangų. Tikėjimas, kurio mums reikia kaip niekada.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

13 KOMENTARAI

  1. Ačiū už gražų ir teisingą straipsnį.Kad LT žmonėms jau nesuprantama ši nuostabi šventė, šiandieną supratau iš to: vykau į Šv.Mišias ir dairiausi į praeivius…Jie buvo be puokštelių gėlių…Nustebau ir nuliūdau…Lyg ankščiau taip nebūdavo?…….

  2. Švč. Mergelė Marija yra paties Jėzaus mums paskirta būti Motina.
    Ji mus globoja, įspėja, meldžiasi už mus, kaip už savo vaikus.
    Labai yra liūdna, kai kai kurie iš vaikų pamiršta savo mamas. Tačiau mamos širdis vistiek nepaliauja melstis už savo vaikus ir juos mylėti, ir netgi dar karščiau.

  3. Žolinės pagoniškosios šaknys – deivės Žemynos kultas.Marijos kultas pakeitė Žemyną.Katalikybė pilna pagoniškumo,tradicijų ,apeigų ,ritualų.Su Dievu tai neturi nieko bendro.Tai atitraukimas nuo svarbių dalykų.Nuo Jėzaus aukos .Tai šetono apgaulė.Garbinam gėlytes ,augaliukus ,,kad tik toliau atitraukti dėmesį nuo Jėzaus .

    • Jei klausote Jėzaus, tuomet turėtumėte gerbti ir švč. Mergelę Mariją kaip savo motiną, kurią laikyti mūsų Motina Jis pats prieš mirti mums pavedė.
      Štai paskutinis prieš pat mirti ištartas Jėzaus noras savo mokiniams:
      – Pamatęs stovinčius motiną ir mylimąjį mokinį, Jėzus tarė motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!“ 27 Paskui tarė mokiniui: „Štai tavo motina!

  4. Pas Jėzų atėjo motina ir broliai, bet negalėjo prasimušti iki jo per minią. Jam buvo pranešta: „Tavo motina ir broliai stovi lauke, nori su tavimi pasimatyti“. O jis atsakė: „Mano motina ir mano broliai – tai tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jį vykdo“….
    1 Tim 2,5
    Nes yra vienas Dievas ir vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas- žmogus Kristus Jėzus,
    Nemanau .kad šv rašte nebūtų parašyta toks įvykis “Gyvos Marijos paėmimas į dangų“,jei tai būtų tiesa.Tuo labiau ,kad apaštalai dar tuo laiku buvo kai kurie gyvi …

    • Visų pirma, Jėzus yra Šventosios antrasis Trejybės Asmuo. Na, o kas nėra patyręs šv. M. Marijos dalyvavimo žmonijos išganime ir asmeniškai manęs/tavęs, tai geriau tegu patyli. Kodėl ji taip garbinama Lietuvoje? O todėl, kad jos paprašius, ji puola padėti prašančiam žmogui. Mes patyrę jos globą tai liudijam. Aš asmeniškai po krikšto ir paaukojimo jai, sekančią dieną atsibudau iš komos, kurioje buvau jau visą savaitę, bei gydytojų nurašytą bejėgį kūną toliau kovoti su liga. Tėvams, paprasčiausiai, nebeliko nieko kito, kaip susitaikinti ir dar paprašyti Marijos manimi pasirūpinti aname gyvenime. Tiesa, ji neapleido ir lydėjo mane iki susitikimo su Jėzumi. Tik ji mane atvedė pas Jėzų.

      • Ir mano šeimoje švč. Mergelės užtarimu ivyko svarbių dalykų.
        Be to ir Evangelijoje pabrėžiamas Jos vaidmuo, Ji nėra nereikšminga moteris, kaip ko gero norėjo pasakyti Rita savo komentare. Būtent Jos prašymu ir užtarimu Jėzus padarė savo pirmąjį stebuklą paversdamas vandenį vynu.

    • Kaip paaiškintumėte šiuos Jėzaus žodžius.
      Lk 9:27
      Iš tiesų sakau jums: kai kurie iš čia stovinčiųjų neragaus mirties, kol neišvys Dievo karalystės.
      Manau tai reiškia, kad yra šventųjų, kurie nemirė ir yra gyvi.

Komentarai neleidžiami

REKOMENDUOJAME

Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

PASIRAŠYK SVARBIAS DEKLARACIJAS, PETICIJAS

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte