Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Komisija) nuo 2020 metų nesėkmingai susirašinėjo su Sveikatos apsaugos ministerija dėl galimybės Komisijai gauti duomenis iš vadinamos e-sveikatos (oficialiai – ESPBI IS) sistemos.
Komisija nesyk labai aiškiai raštuose Ministerijai nurodė, kad Komisija ikiteismine tvarka nagrinėdama neįgaliųjų skundus dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) sprendimų, privalo išsamiai peržiūrėti visus, su negalios nustatymo ginču susijusius pareiškėjo medicininius dokumentus. Tokią galimybę Komisija privalo turėti, nes neįgaliųjų skundus privalo išnagrinėti per įstatyme nustatytą 30 dienų terminą.
Ministerijai nesyk buvo paaiškinta ir tai, kad NDNT, t. y. kontroliuojamoji institucija gali tiesiogiai gauti duomenis iš e-sveikatos. Sveikatos apsaugos ministerija, kuri yra e-sveikatos valdytojas, visuose raštuose Komisijai standartiškai keldavo iš esmės neįgyvendinamus reikalavimus, nurodydama, kad Komisija iš esmės turi iš anksto numatyti, kokių konkrečių duomenų reikės kiekvieno skundo nagrinėjimo atveju.
Maža to, tiek Sveikatos apsaugos ministerija, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo raštuose vis „patardavo“, kad „Ginčų komisija gali prašyti dokumentų iš NDNT“ (t. y. iš tos įstaigos, kurios sprendimus revizuoja…).
Komisija, matydama, kad susirašinėjimas su Ministerijomis neduoda jokių rezultatų, 2023-01-26 kreipėsi į Informacinės visuomenės plėtros komitetą, prašydama paaiškinti, ko konkrečiai trūksta, kad Komisija galėtų netrukdomai gauti duomenis iš „e-sveikatos“.
Komitetas atsiuntė raštą Nr. S-51, atsakydamas trumpai ir konkrečiai – Komisija neįsteigė ir neužregistravo valstybinės informacinės sistemos ar registro. Iš šio Komiteto atsakymo peršasi vienintelė išvada, kad bemaž tris metus Sveikatos apsaugos ministerija, užuot suteikusi Ginčų komisijai aiškią informaciją, ilgais biurokratiniais atsirašinėjimais vedžiojo Komisiją „už nosies“.
Net nekyla abejonių, kad Ginčų komisija taip klaidinama buvo sąmoningai siekiant atriboti Komisijai operatyvią prieigą prie e-sveikatos duomenų.
Net nekyla abejonių, kad Ginčų komisija taip klaidinama buvo sąmoningai siekiant atriboti Komisijai operatyvią prieigą prie e-sveikatos duomenų. Apmaudu ir tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri privalėtų užtikrinti sklandų jos valdymo sričiai priskirtų įstaigų darbą ir aprūpinimą būtinomis priemonėmis, per tuos kelis metus šiuo klausimu nepadarė nieko, o tik atsirašinėjo tokio pat biurokratinio stiliaus raštais.
Komisija tokią situaciją vertina kaip Komisijos veiklos sabotažą, o dėl to pirmiausia nukenčia į Komisiją su skundais besikreipiantys neįgalieji, nes pastaruosius du metus skundų skaičius didėjo.
Turint tai omeny, prie Komisijos veiklos trikdymo prisidėjo pati Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nes nepaisant didėjančio skundų skaičiaus, nuo 2021 metų rudens SADM Ministrės įsakymais buvo sumažintas Komisijos narių skaičius.
Komisija jau buvo informavusi visuomenę, kad SADM politinė vadovybė viešai skleidė pramanus apie esą neefektyvų Komisijos darbą, nors Komisijos veiklos statistiniai duomenys byloja priešingai (2022 metais Komisija tenkino 50 procentų gautų neįgaliųjų skundų, vienam Komisijos pareigūnui teko po 83 bylas per 2022 metus, tuo metu kai Lietuvos administracinių ginčų komisijos (LAGK) nariui – tik po 35 bylas).
Dabar jau galima neabejojant konstatuoti, kad Komisijos veiklos trikdymas, jos veiklos menkinimas skleidžiant melagingą informaciją, buvo dalis ilgalaikio SADM politinės vadovybės plano panaikinti Ginčų komisiją kaip instituciją. Ir tai nestebina, nes Komisija iš Ministerijos sulaukė ne tik neoficialių priekaištų, kad tenkina per daug skundų ir gadina NDNT statistiką, bet ir patyrė netiesioginį spaudimą, kad Komisija esą privalanti „derinti“ teisės aktų taikymą su NDNT.
Komisija jau nesyk yra viešai išsakiusi nuomonę, kad vadinamosios negalios reformos kontekste numatyta institucinė pertvarka (įskaitant ir Ginčų komisijos panaikinimą) viena vertus sukurs prielaidas šioje srityje formuotis korupcinei aplinkai, kita vertus skundų nagrinėjimą pavers formalia ir beverte procedūra, kai skundus nagrinės medicinosžinių neturintys LAGK pareigūnai.
Dėl visų pirmiau įvardytų ir nesprendžiamų problemų nukentės socialiai pažeidžiamiausias visuomenės sluoksnis – neįgalieji.
