Tėvas Gerry: šv. Juozapas tarp mirštančiųjų Afrikoje ir 2 mln. Ruandos tremtinių

Ketvirtadienio vakarą įvyko Kauno arkivyskupijos rengiamo tarptautinio pokalbių ciklo „Juozapo paslaptis“ susitikimas. Nuotoliniu būdu vykusiame pokalbyje dalyvavo kunigas redemptoristas Gerry OʼConnor CSsR iš Airijos.

Susitikimo dalyviams iš Lietuvos, Slovakijos, Portugalijos jis pristatė šventą Juozapą savo misijų kontekste. Tėvas Gerry 13 metų gyveno su pačiomis vargingiausiomis bendruomenėmis 13-oje Afrikos šalių. Labiausiai apleistus žmones jis pirmą kartą pažino, būdamas 23-ejų metų savanoris karo zonoje pietų Sudane, ir jo dvasia buvo pažadinta šių žmonių tikėjimo; iš čia kilo jo kunigiškas ir vienuolinis pašaukimas.

Misijų patirtis padėjo tėvui Gerry giliai įsimąstyti į švento Juozapo būdą ir jam tekusius išmėginimus, ypač pasitraukimą su Marija ir Jėzumi į Egiptą, kuriuos žinome iš Evangelijos. Gerry atpažino tai tarp 2 mln. Ruandos tremtinių, su kuriais drauge keliavo, kai jie dėl genocido 1994 metais turėjo palikti tėvynę ir 35 tūkst. jų mirė per vieną savaitę pakeliui užsikrėtę cholera. Pasaulis buvo abejingas jų kančiai, ir tik tuomet, kai žurnalistai išplatino kūdikio nuotrauką, kai kurių vyriausybių vadovų širdys suvirpėjo. Gerry sakė tada supratęs, kodėl Dievas pasirinko tapti kūdikiu: Jis norėjo patraukti pasaulio dėmesį pastebėti pažeidžiamiausius žmones.

Šv. Juozapą – tylų, švelnų, bet labai atsakingą šeimos vyrą – pašnekovas sakė atpažinęs ir tada, kai sutiko penkių vaikų šeimos tėvą Afrikoje, kuris maldavo pagalbos, nes labai norėjo duoti savo šeimai geresnę ateitį. „Šiame pasaulyje daugybė vyrų nežino, kaip šiandien būti vyru, o daugybė paprastų darbininkų prisiima atsakomybę už šeimą“, – kalbėjo tėvas Gerry. Pasak jo, Juozapas po apreiškimo sapne nebeturėjo klausimų ir prisiėmė ant pečių atsakomybės naštą už besilaukiančią Mariją; davė jai laisvę (kas nebuvo būdinga to meto patriarchalinei visuomenei) ilgą laiką pabūti su Elzbieta, rūpinosi šeima tremties keliuose; jam teko paskui gimtinėje vėl ieškoti namų.

Tėvas misionierius jautė Juozapą tarp mirštančių žmonių, ypač kenčiančių Afrikos moterų, kurios ir mirdamos nepaliovė sakyti: Dievas yra arti. „Kai dabar lankau mirštančiuosius, nešuosi švento Juozapo paveikslėlį“, – dalijosi tėvas redemptoristas, suvokiantis mirštančiųjų palydėjimą kaip didžiulę privilegiją būti arti žmogaus tokią svarbią valandą. Šv. Juozapas ne veltui laikomas laimingos mirties globėju, nes pats greičiausiai mirė Jėzaus ir Marijos artumoje.

„Giliausia meilė dažniausiai būna paslėpta. Didžiausias klausimas – kaip paprastas kaimo žmogus buvo pasirinktas būti svarbiu asmeniu Išganymo istorijoje. Dievas kalba per nuolankiuosius, per tuos, kurie vargsta. Kai tikėjimo sėkla įsišaknija, ji negali būti išrauta. Tai yra palaiminimas. Dievo Dvasia skuba veikti „paribiuose“, – kalbėjo tėvas Gerry.

Atsakydamas į pokalbio dalyvių klausimus, misionierius pabrėžė, jog ir gatvėje sutikus apleistą žmogų svarbu parodyti norą pasikalbėti, suprasti, taip pat remti vargšais besirūpinančias organizacijas, veikti per įstatymų kūrimą.

„Misijos turi nešti Gerąją naujieną ir gerus vaisius“, – sakė Gerry OʼConnor CSsR iš Airijos, kuris dabar yra redemptoristų misijų vadovas Afrikos žemyne.

Šis pokalbis buvo jau ketvirtasis iš Kauno arkivyskupijos kurijos rengiamo „Juozapo paslaptis“ ciklo tarptautinių susitikimų su keliais Dievo vyrais iš skirtingų šalių. Baigiamasis susitikimas vyks gegužės 27 dieną. Jame bus galima išgirsti t. Vaclavo Hypius iš Slovakijos pasidalijimą apie Juozapo drąsą ir ištikimybę. Transliacijos vyksta arkivyskupijos kanalais. 

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

1.2% paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

PASIRAŠYK SVARBIAS PETICIJAS

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Laikmetis.lt naujienlaiškis