Tęsiantis didiesiems atlaidams Šiluvoje rugsėjo 12-oji, Taikos siekio diena, vėl priminė, jog taika pasaulyje, tarp tautų ir žmogaus širdyje neįmanoma pati savaime – už ją tenka grumtis, jos reikia trokšti, už ją reikia melstis.
Taikos siekio diena atlaiduose išskirtinė, kai pasveikinti Švč. Mergelės Marijos Gimimo atvyksta Lietuvos kariuomenė. Šiluvos miestelyje kariai atžygiuoja iškilmingoje rikiuotėje, pasitinkami prie generolui Jonui Žemaičiui – gyvenusiam, o vėliau, prasidėjus sovietų okupacijai, telkusiam tų kraštų savanorius partizaninei kovai, – atminti skirto koplytstulpio prie Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos.
Iškilmingoje Eucharistijos liturgijoje asistą rengė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai. O jai prasidedant Švč. Mergelės Marijos litanijos atliepus su visais piligrimais ir vėliau liturgijoje giedojo bei grojo Sausumos pajėgų orkestras bei kariūnai.
Kėvalas, šitaip primindamas karo realybę Ukrainoje ir pakviesdamas karštai melstis, kad Viešpats ir ukrainiečių tautai, kaip kitados Lietuvai, dabar saugomai NATO, dovanotų taiką, ramybę, klestėjimą
Arkivyskupo Kęstučio žodžiais, carinę bei sovietinę okupaciją menanti Šiluvos žemė, virš kurios taip pat yra skraidę sovietų naikintuvai, ir pati Šiluvos Dievo Motina moko, ką labiausiai turime daryti, kad išlaikytume taiką ir ramybę. Šios dienos vidudienio Eucharistijoje melstasi už visus, kurie rūpinasi Lietuvos krašto apsauga, už visus kuriančius taiką ir vienybę.
Arkivyskupas sveikino liturgijai vadovavusį Lietuvos kariuomenės ordinariato apaštalinį administratorių, Vilniaus arkivyskupą metropolitą Gintarą Grušą, kardinolą Sigitą Tamkevičių SJ, vyskupą Saulių Bužauską, kunigus, ypač kariuomenės kapelionus bei diakonus.
Pasveikinimu Šiluvoje buvo sutikti ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, LR Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, kariuomenės vadai, generolai, karininkai, puskarininkiai, kariai, savanoriai, partizanai, šauliai, išleistieji į atsargą kariai, tarnyboje žuvusių ar sužeistų karių artimieji. Arkivyskupas K. Kėvalas anglų kalba pasveikino ypatingus svečius iš NATO kariuomenės.
Homiliją pasakęs arkivyskupas Gintaras Grušas jos pradžioje pasidalijo su kariais ir visais Šiluvos piligrimais bibline karaliaus Dovydo, Izraelio kariuomenės vado, istorija (kurios fragmentą visi girdėjo skaitinyje iš Antrosios Samuelio knygos), prasidėjusia nuo kuklios pradžios. Kai jis tapo karo vadu, pasižymėjo narsa ir pergalėmis, bet tada pamiršo, iš kur buvo kilęs, kieno buvo išsirinktas, ir savo pergales priskirdavo sau. Dievas per pranašą Nataną, be kita, jam praneša, jog „visuose tavo žygiuose aš buvau su tavim. Visus tavo priešus sunaikinau tavo akyse ir išgarsinau tavo vardą, kaip vardą žemės didžiūnų“ .
„Tai mums priminimas, nežiūrint, kaip mums sekasi gyvenime, kaip sekasi laisvėje. Pagalba ateina – iš Viešpaties“, – sakė arkivyskupas G. Grušas, pabrėždamas, kaip svarbu išlaikyti gyvenime šią perspektyvą.
Homilijoje pasidalyta Ukrainoje tarnaujančio graikų apeigų kunigo karo kapeliono sielovados patirtimis, apie kurias jis papasakojo per NATO valstybių kariuomenių vyskupų susitikimą šią vasarą Vilniuje, kai čia vyko NATO viršūnių susitikimas. 7-erius metus apkasuose tarnaujantis kunigas kalbėjo apie gelbstintį gebėjimą ir karo žiaurumuose, mirties apsuptyje pastebėti grožio, gėrio, tiesos atspindį gamtoje, karių tarpusavio pagalboje.
Homilijos mintimi, tokį dvasinį gebėjimą reikia ugdytis. Karys negali atidėlioti fizinio pasirengimo, kol prasidės karas. Ir maldoje jis turi būti nuolat pasirengęs. Arkivyskupas paragino skaityti ir apmąstyti Šventąjį Raštą, melstis Rožinį ir padrąsino, jog to yra išmokstama. Tai keičia širdį, tai išlaisvina gėrį ir grožį, pagal kurį esame sukurti.
„Visi, kurie esame pakrikštyti, esame Dievo kariuomenės kariai. Esame pašaukti vykdyti Jo valią, kad Jo pergalė vyktų per mūsų rankas“, – be kita, sakė kariuomenės ordinariato apaštalinis administratorius arkivyskupas Gintaras Grušas.
Užbaigiant liturgiją padėkos žodį tarė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys. Kariuomenės vadas padėkojo ganytojams už kariams labai svarbią šv. Mišių maldą ir pabrėžė, jog kariams, laikantiems ginklus rankose, reikia tikėjimo: su tikėjimu karys būtų geriau pasirengęs apginti artimą šalia, mokėtų pasiaukoti už Tėvynę.
Aplankę Šiluvą kitų kraštų piligrimai buvo pakviesti į šv. Mišias anglų kalba Apsireiškimo koplyčioje.
Melstis už šiandien gyva žaizda tapusią Ukrainą, už visus kraštus, kenčiančius nuo karo, kad jie būtų suvienyti su Kristumi, Šiluvos aikštėje skirtos vakaro šv. Mišios.
