Suomijos prezidento rinkimus sekmadienį laimėjo buvęs ministras pirmininkas konservatyvusis Alexander’as Stubbas (Aleksandras Stubas).
Apie 4,3 mln. rinkėjų sekmadienį rinkosi tarp A. Stubbo ir buvusio užsienio reikalų ministro Pekka Haavisto (Peka Havisto), Žaliųjų partijos parlamento nario, kuris išsikėlė kaip nepriklausomas kandidatas.
„Na, Alexanderi. Sveikinu 13-ąjį Suomijos prezidentą“, – tiesioginiame televizijos eteryje P. Haavisto pasakė A. Stubbui.
Suskaičiavus rinkimų biuletenius paaiškėjo, kad A. Stubbas surinko 51,6 proc. balsų.
A. Stubbas, kuris savo pergalę pavadino didžiausia savo gyvenimo garbe, prezidento pareigas pradės eiti kovo 1 dieną.
Besikeičiantis geopolitinis Europos kraštovaizdis taps pagrindiniu iššūkiu naujajam valstybės vadovui, kuris, nors ir turėdamas ribotus įgaliojimus, lyginant su ministru pirmininku, kartu su vyriausybe vadovauja šalies užsienio politikai ir yra vyriausiasis Suomijos ginkluotųjų pajėgų vadas.
„Visiškai neįtikėtina, kad Suomijos dydžio šalyje gali vykti tokie sąžiningi ir teisingi rinkimai tokiomis saugumo politikos aplinkybėmis“, – sakydamas pergalės kalbą šalininkams pareiškė A. Stubbas.
Visiškai neįtikėtina, kad Suomijos dydžio šalyje gali vykti tokie sąžiningi ir teisingi rinkimai tokiomis saugumo politikos aplinkybėmis
Prezidento vaidmuo Suomijoje įgijo dar didesnę reikšmę šaliai įstojus į NATO ir didėjant įtampai su kaimynine Rusija.
Maskvos ir Helsinkio santykiai pablogėjo po 2022-ųjų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą, paskatinusios Suomiją atsisakyti dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir 2023-iųjų balandį įstoti į NATO.
Rusija, su kuria Suomija turi 1 340 km ilgio sieną, nedelsdama įspėjo apie atsakomąsias priemones. Po kelių mėnesių, 2023-ųjų rugpjūtį, Suomija pastebėjo nelegalių migrantų, atvykstančių per rytinę šalies sieną, antplūdį.
