Šv. Paulius VI pasakė, kad Bažnyčia Vakaruose prarado sinodiškumo idėją ir todėl įsteigė Vyskupų sinodo sekretoriatą. Tačiau sinodiškumo išraiška Bažnyčioje vis dar nesubrendo, toliau einame šiuo keliu, savo įvadinėse pastabose Sinodo pirmojoje kongregacijoje, vykusioje spalio 4-osios vakare, pažymėjo popiežius Pranciškus.
Antradienį, spalio 5 d., asamblėjos nariai Sinodo temą „Dėl sinodinės Bažnyčios. Integrali patirtis“ svarstė kalbinėse darbo grupėse circoli minori. Penktadienį, spalio 6 d., ryte ir popietę įvyks antroji ir trečioji generalinės kongregacijos – susitikimai, kuriuose dalyvauja visi Sinodo dalyviai. Jų metu bus pristatytos minėtų darbo grupių įžvalgos.
Pasak popiežiaus, sinodiškumo kelias nėra lengvas, nes nesame įpratę laisvai kalbėti, mokomės tai daryti. Bet šis kelias yra gražus. Tai, kad po Sinodo Amazonijai atliktoje apklausoje išryškėjo, jog viso pasaulio vyskupams sinodiškumo tema viena iš svarbiausių, rodo, kad atėjo laikas apie tai kalbėti.
Pranciškus dar kartą pakartojo, kad Sinodas nėra parlamentas ar draugų susitikimas, skirtas paprastam momento problemų sprendimui ar apsikeitimui nuomonėmis. Pagrindinis Sinodo veikėjas yra ne jo dalyviai, o Šventoji Dvasia. Sinodas bus iš tiesų gražus, jei jam vadovaus Dvasia. O jei bus kalbama apie žmogiškus, asmeninius ar ideologinius interesus, tai nebebus Sinodas, bet parlamentas ar kažkas kito. Popiežius paragino perskaityti visiems išdalintus šv. Bazilijaus, Bažnyčios tėvo, traktato apie Šventąją Dvasią ištraukas, kurios leis geriau suprasti, kas yra Dvasios vedamas sinodas. Turime labai aiškiai suprasti, kad Šventoji Dvasia vadovauja bažnytiniam gyvenimui, o žmonių išganymas vyksta per jos malonę.
Šventoji Dvasia bažnytinėje bendruomenėje sužadina gilų ir įvairų dinamizmą, kaip matome pasakojime apie Sekmines: visi prabyla skirtingomis kalbomis, bet tuo pat metu visi supranta vienas kitą. Tai yra didysis Dvasios darbas – skirtingumo harmonija. Jei nėra harmonijos, nėra ir Šventosios Dvasios. O Bažnyčia yra Šventosios Dvasios užtikrinama daugybės balsų harmonija. Mes tokios harmonijos negalime sukurti.
Bažnyčia yra Šventosios Dvasios užtikrinama daugybės balsų harmonija. Mes tokios harmonijos negalime sukurti.
Todėl, nenuilsdamas pakartojo popiežius, Sinodas nėra parlamentas ar Jungtinės Tautos. Šventoji Dvasia veda Bažnyčią, ją guodžia ir saugo. Dvasia harmonizuoja įvairius balsus, bet taip pat pati kalba įvairiais balsais: turime išmokti juos atskirti ir įsiklausyti. Turime taip pat, kaip sakoma senojoje tradicijoje, „neliūdinti Dvasios“, pavyzdžiui tuščiais žodžiais ir apkalbomis. Sinodas yra tam, kad vienas su kitu, vyskupas ar pasaulietis, kalbėtume tiesiai, taip pat ir tada, kai nesutinkame.
„Bažnyčioje turime išmokti gyventi su Šventąja Dvasia. Prašau apmąstyti šv. Bazilijaus tekstus, jie mums labai padės“, – pakartojo Pranciškus. Sinodas taip pat yra tam, kad vienas į kitą įsiklausytume, išgirstume. Popiežius paragino ir apie Sinodą pranešiančius žurnalistus dirbti su tokiu nusistatymu bei praktikuoti tam tikrą žodžių pasninką: ne todėl, kad vyskupai bijotų kažką pasakyti ir ne tam, kad nutylėtų kažką, bet tam, kad žodis turėtų svorį arba kad jis nevirstų paprastu pasaulio viešosios nuomonės spaudimu. Įsiklausymas yra prioritetas.
