Gegužės 13-ąją, Šiluvos piligriminėje šventovėje melstasi už taiką – pasaulyje, Ukrainoje, Lietuvoje, mūsų namuose ir širdyse.
Pasaulio taika prasideda šeimoje – taip pavadintą katechezę tądien Šiluvoje sakė šeimos mama ir Lietuvos šeimos centro direktorė Vijoleta Vitkauskienė. „Nei sutuoktinis nėra Dievas, nei aš pats nesu Dievas“, – pabrėžė V. Vitkauskienė, nuoširdžiai pasidalydama mintimis, kaip sustiprinti taikius, darnius santykius tarp šeimos narių.
Ji atkreipė dėmesį į svarbią bendrą veiklą – darbą, pokalbius, maldą, pramogas kartu šeimoje. Ir kvietė nenusiminti, jei ne viskas pasiseka. Didžiausia viltis, džiaugsmas ir pati didžiausia „gyvenimo sėkmė“, katechezės mintimi, – kad Dievas mus myli, ir myli visokius – ir pavargusius, ir „vidutiniškus“.
Iškilmingai Eucharistijai, pirmą kartą jau vyskupiškoje tarnystėje, vadovavo Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Saulius Bužauskas, kurį šia proga džiugiai pasveikino Šiluvos parapijos bendruomenė su savo klebonu kunigu Erastu Murausku.
Homilijoje vyskupas S. Bužauskas atkreipė dėmesį į krikščionių patiriamus priešiškumus iš pasaulio, apie kuriuos kalbėjo paskelbtoji Evangelija pagal Joną (Jn 15, 18–21) „Visiems mums yra pavojus tapti pasaulio žmonėmis, kurie renkasi ne Kristų, o nuodėmę“, – sakė vyskupas S. Bužauskas, kalbėdamas, jog priešiškumo galime patirti ir savo bendruomenėse, ir šeimose. Svarbu neišsigąsti, linkėti gero kiekvienam, patyrus priešiškumą nenusiminti.
Ganytojas apgailestavo, jog kartais net vaikai, priėmę Pirmąją Komuniją, patiria tėvų pasipriešinimą, kai nori toliau melstis, lankytis bažnyčioje. Tai kyla iš to, jog žmonės nori tikėti „ne per daug“. Gyvenimo kelių pasirinkimą jaunimui ir atsiliepimą, kur Viešpats šaukia, šioje liturgijoje drąsino malda už kunigus – visa eilė jų gegužę švenčia įvairius amžiaus ir kunigystės jubiliejus, kai kurie jau po kelias dešimtis metų yra kunigystės kelyje ir tarnystėje Kauno arkivyskupijos bendruomenėms.
