Rugsėjo 30 d. Popiežius Pranciškus ir Taizė bendruomenė sukvietė jaunimo į Romą. 2021 m. spalį brolis Aloisas iš Taizé buvo pakviestas kalbėti per Vyskupų sinodo atidarymą Romoje. Kreipdamasis į Sinodo tėvus ir popiežių Pranciškų, jis pasakė: „Ačiū, Šventasis Tėve, kad sušaukėte šį sinodą. Taizé buvome sujaudinti, kad buvome pakviesti į jo atidarymą. Taip pat dėkoju už tradiciją kviesti delegatus iš kitų bažnyčių. Bus naudinga išgirsti iš jų apie sinodalumo praktiką, jos naudą ir apribojimus”.
„Šis sinodalinis procesas vyksta itin svarbiu metu, kai matome du prieštaringus įvykius. Viena vertus, žmonija vis aiškiau suvokia, kad visi esame susiję vieni su kitais ir su visa kūrinija. Kita vertus, poliarizacija didėja socialiniu, politiniu ir etiniu lygmenimis ir sukelia naujus lūžius visuomenėse, tarp šalių ir net šeimose.
Deja, tarp mūsų Bažnyčių ir mūsų Bažnyčių skirtumai taip pat linkę tapti atskirtimi, kai mūsų taikos liudijimas būtų gyvybiškai svarbus. Kaip galime skatinti krikščionių vienybę? Neseniai uždaviau šį klausimą kunigui Larry Milleriui, buvusiam Pasaulinio krikščionių forumo generaliniam sekretoriui. Jis atsakė: „Nereikia pradėti kalbėtis sakant: „Štai kas mes esame ir kodėl esame teisūs“.
Atvirkščiai, pripažinkime savo silpnybes ir prašykime kitų Bažnyčių padėti mums gauti tai, ko mums trūksta. Tai imlus ekumenizmas, leidžiantis priimti tai, kas ateina iš kitų. Ar šis kunigo požiūris nėra teisingas? Mes visi nešiojame Kristaus lobį moliniuose induose ir galbūt jis dar labiau išryškėja, kai nuolankiai pripažįstame, ko mums trūksta.
Mūsų patirtis Taizé (mini brolis Aloisas) skatina mane pateikti tokį pasiūlymą. Savo bendruomenėje, kilusioje iš skirtingų konfesijų, gyvename po vienu stogu. Jau daugiau nei šešiasdešimt metų priimame jaunuolius iš skirtingų Bažnyčių arba tiesiog ieškančius savo gyvenimo prasmės. Toli gražu nesutariame dėl mažiausio bendro vardiklio, bet nuolat esame verčiami eiti prie Evangelijos šaltinio, pas Kristų, kuris per Šventąją Dvasią veda mus kartu pas visų žmonių Tėvą”.
Atsiliepė į popiežiaus kvietimą
Atsiliepiant į popiežiaus kvietimą Šiaulių vyskupijos Jaunimo centras kvietė krikščionis vykti kartu.
Ekumeninę trylikos žmonių grupę sudarė katalikų, „Veikliųjų vyrų“, „Tiesos žodis” bendruomenių nariai.
Piligriminėje kelionėje 28-29 dienomis grupė aplankė Vatikano muziejų Šv. Petro Baziliką. V a. Romos Maria Majore baziliką, Panteoną, Koliziejų, Romos imperijos antikinį miestą, vakare Trevi fontaną ir Ispaniškuosius laiptus. Mąstymus paruošė ir jais dalinosi kun. Arūnas Jankauskis ir pastorė Anželika Krikštaponienė.
Renginys prasidėjo šeštadienio ryte pasidalinimo grupėse. Buvo siūlomos tokios temos diskusijai: Kartu keliaujame ir atpažįstame Kristų mūsų tradicijų įvairovėje… Kartu kuriame brolybę su kitų religijų tikinčiaisiais… Kartu sveikindami vieni kitus už sienų, kad gyvenimas būtų gražesnis ir teisingesnis… Kartu priimame kūrybos dovaną ir ja rūpinamės. Kartu auginame žmogiškumą, kad ir kokios būtų mūsų dovanos ar pažeidžiamumas… Kartu skelbiame Kristų naujose misijose… Kartu apmąstome savo tikėjimą… Kartu, maldoje ieškome bendrystės Dieve šaltinio… Kurkime Europą kartu… Kartu formuodamiesi, kaip krikščionis…
Vėliau dalyviai persikėlė į Laterano Šv. Jono baziliką, kur šlovino, meldėsi tyloje ir klausėsi liudijimų.
Vakare Vatikano aikštėje vyko ekumeninis maldos budėjimas, kuriame dalyvavo popiežius Pranciškus ir skirtingų bažnyčių atstovai, kad susivienytų tyloje klausantis Žodžio.
Pamaldų pradžioje buvo pristatytos keturios pagrindinės dėkingumo Dievui intencijos: už vienybės dovaną ir sinodinį kelią, dėkojimas vieniems už kitus, už taikos dovaną, dėkingumas už kūriniją. Tarp šių dėkojimo maldų skambėjo jaunų žmonių liudijimai ir giesmės.
Popiežiaus homilijos pagrindinė mintis – tyla, kurioje į mus prabyla pats Dievas, per Šventąją Dvasią teikdamas įkvėpimą ir paskatinimą geriems darbams.
Kupini vilties, bendrystės ir džiaugsmo grupės nariai grįžo namo. „Kviečiame ruoštis ir sutikti kartu krikščionių vienybės bei Sekminių šventes Šiauliuose”.
