Baltijos šalys ir Čekija turi užtektinai istorinių žaizdų, kad įspėtų dvejojančius Europos partnerius dėl galimų pavojų, sako Prahoje viešinti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Trečiadienį Prahoje su Čekijos parlamento Atstovų rūmų pirmininke Marketa Pekarova Adamova susitikusi Seimo vadovė pabrėžė, kad Lietuva, prieš 100 metų gindama savo laisvę, taip pat labai laukė Vakarų pagalbos, kaip ir Čekija jos tikėjosi vėliau, kai sovietų tankai drebino Prahos grindinį.
„Šios mūsų šalių žaizdos – geriausi argumentai vis dar dvejojantiems Europos politikams, kad pagalbos ranką ištiesti negali būti per anksti, nesigailėkime tai padarę per vėlai“, – sakė Seimo pirmininkė.
V. Čmilytė-Nielsen dalyvavo Baltijos valstybių ir Čekijos diplomatinių santykių užmezgimo 100-mečiui skirtoje konferencijoje ir oficialiame susitikime Atstovų rūmuose, kur pasirašyta bendra deklaracija.
Kaip pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius, taip pat Seimo pirmininkė padėjo gėlių prie Karolio universiteto studento Jano Palacho, protestavusio prieš sovietų valdžią, susideginimo vietos.
Konferencijoje V. Čmilytė-Nielsen prisiminė sunkų Lietuvos kelią į tarptautinį pripažinimą, teisę būti nepriklausoma ir suverenia valstybe.
Nepamirškime, kad Ukraina gina ne tik savo, bet ir visų mūsų, europiečių, garbę ir orumą
„Šiandien Ukraina susiduria su panašiu iššūkiu. Kaip ir Lietuva 1918–1920 metais, dabar ukrainiečiai su ginklais rankose kovoja už teisę būti laisva tauta, turėti savo valstybę ir galimybę pačiai rinktis savo vystymosi kelią. Nepamirškime, kad Ukraina gina ne tik savo, bet ir visų mūsų, europiečių, garbę ir orumą. Ji gina laisvę, demokratiją ir tarptautinę teisę“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak Seimo pirmininkės, Baltijos šalys ir Čekija turi pakankamai istorinių žinių, kad įspėtų Europos partnerius dėl pavojų, kuriuos gali sukelti jų dvejonės.
„Todėl pabrėžiau, kad visi kartu galime ištaisyti šią situaciją. Švęsdami šimtmečio pasiekimus turėtume prisiminti ir jų pradžią bei spąstus, dėl kurių rezultatai galėjo būti visiškai kitokie. Raginau šias pamokas perteikti didesnei tarptautinei auditorijai ir užtikrinti, kad šiandien priimami sprendimai nekartotų praeities klaidų“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Oficialiame susitikime Atstovų rūmuose Baltijos šalių ir Čekijos parlamentų pirmininkai pasirašė deklaraciją, kuria ragina tarptautinę bendruomenę imtis visų būtinų veiksmų, kad būtų apginta tarptautinė tvarka, įskaitant suvereniteto ir teritorinio vientisumo principus. Taip pat dar labiau išplėsti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl karo nusikaltimų.
„Dar kartą sakome, kad ukrainiečiai gina ne tik savo šalį, bet ir demokratines vertybes, kuriomis remiasi dabartinis Europos saugumas ir europietiškas gyvenimo būdas. Mes palaikome Ukrainos narystės Europos Sąjungoje siekį. Kandidatės statusas Ukrainai turėtų būti suteiktas kuo greičiau“, – baigiama deklaracija.
