Rusijoje pirmadienį nebebuvo pasiekiamas socialinis tinklas „Instagram“, šalies prokuratūrai pradėjus tyrimą jį kontroliuojančiosios bendrovės „Meta“ atžvilgiu.
Turinys „Instagram“ programėlėje pirmadienį nebebuvo atnaujinamas neprisijungus prie virtualaus privataus tinklo (VPN), pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Socialinis tinklas taip pat atsidūrė „ribotos prieigos“ interneto išteklių sąraše, paskelbtame Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnybos „Roskomnadzor“.
Pareigūnai sprendimą argumentavo tuo, kad „Meta“ savo platformose, įskaitant socialinį tinklą „Facebook“, nusprendė nebeblokuoti pareiškimų, raginančių imtis smurto prieš Rusijos piliečius.
„Socialinis tinklas „Instagram“ platina medžiagą, kurioje esama raginimų imtis smurto veiksmų prieš Rusijos Federacijos piliečius, įskaitant kariškius“, – sakoma praėjusios savaitės „Roskomnadzor“ pranešime, aiškinančiame šį sprendimą.
Tarptautiniu mastu pasmerkta Maskvos invazija į Ukrainą išprovokavo precedento neturinčias Vakarų šalių vyriausybių ir įmonių sankcijas, taip pat sukėlė pykčio bangą internete ir diskusijas dėl socialinių tinklų vaidmens šiame kare.
Tarptautiniu mastu pasmerkta Maskvos invazija į Ukrainą išprovokavo precedento neturinčias Vakarų šalių vyriausybių ir įmonių sankcijas
Ketvirtadienį „Meta“ paskelbus, kad ji laikinai sušvelnins savo taisykles, leis naudoti smurtinę kalbą ir leis skelbti tokius įrašus, kaip, pavyzdžiui, „mirtis rusų okupantams“, Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija pareiškė apribosianti prieigą prie itin populiaraus „Instagram“ socialinio tinklo, nes jame yra „raginimų imtis smurtinių veiksmų“.
Rimtus nusikaltimus tiriantis Rusijos tyrimų komitetas taip pat pranešė pradedantis tyrimą „Meta“ atžvilgiu, o prokurorai siekia, kad Silicio slėnio milžinė būtų pripažinta „ekstremistine“.
„Meta“ pranešimas dėl jos politikos sušvelninimo pasirodė netrukus po naujienų agentūros „Reuters“ pranešimo, kuriame, cituojami įmonės elektroniniai laiškai turinio moderatoriams, teigiama, kad pakeitimas taikomas Armėnijoje, Azerbaidžane, Estijoje, Gruzijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Slovakijoje ir Ukrainoje.
„Meta“ sprendimas netruko sukelti prieštaringų reakcijų. Jungtinės Tautos perspėjo, kad tai gali paskatinti „neapykantos kalbą“ prieš rusus.
JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovė Elizabeth Throssell (Elizabet Trosel) pareiškė, kad tokiai politikai trūksta aiškumo, kas „neabejotinai gali prisidėti prie neapykantos kalbos, nukreiptos prieš visus rusus“.
Praėjusių metų liepą per Irane kilusius protestus „Meta“ trumpam leido skelbti įrašus, kuriuose pasisakoma už „mirtį Khamenei“, turint omenyje Irano aukščiausiąjį dvasinį vadovą ajatolą Ali Khamenei (Ali Chamenėjų).
