Dievas mums atleidžia viską ir visada. Mes negalime jam atsilyginti, tačiau galime ir privalome sekti jo pavyzdžiu atleisdami kitiems žmonėms, sakė popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį prieš „Viešpaties angelo“ maldą komentuodamas Mišių Evangeliją.
Sekmadienį per Mišias skaitytoje Evangelijos ištraukoje Petras klausia Jėzaus, kiek kartų reikia atleisti kitam žmogui, jei jis nusikalsta? Ar septynis kartus? Biblijoje skaičius septyni reiškia pilnatvę, tad Petras mano, kad pasiryžimas atleisti septynis kartus yra pakankamai didžiadvasiškas. Tačiau Jėzus jam atsako, kad atleidžiant nereikia skaičiuoti. Atleisti reikia viską ir visada, nes Dievas mums viską ir visada atleidžia.
Šį teiginį Jėzus paaiškina palyginimu apie karalių, kuris dovanojo savo tarnui neįsivaizduojamai didelę – 10 000 talentų – skolą, tačiau tarnas, kuriam ta milžiniška skola buvo dovanota, nepasigaili kito tarno, jam skolingo 100 denarų. Nors šios dvi sumos nepalyginamos, tačiau ir tie 100 denarų, tų laikų mastais, yra nemaži pinigai, prilygstantys maždaug trijų mėnesių darbininko atlygimui. Tuo norima pasakyti, kad atleisti kitam žmogui visada kažkiek kainuoja.
„Jėzaus žinia aiški, – tęsė Pranciškus. – Dievas atleidžia nesuskaičiuojamai daug, viršydamas bet kokį įsivaizduojamą mastą. Mes niekaip negalime jam atsilyginti, tačiau juo sekame, kai atleidžiame broliui ar seseriai. Atleidimas yra ne šiaip geras darbas, kurį galima daryti arba nedaryti, bet esminė buvimo krikščionimis sąlyga. Iš tikrųjų kiekvienam iš mūsų buvo atleista. Dievas už mus atidavė gyvybę ir mes jokiu būdu negalime atsilyginti už jo gailestingumą.“
Popiežius pakartojo, kad atleisdami sekame Dievo pavyzdžiu, jį liudijame, o kartu ir skleidžiame aplink save naują gyvybę. „Be atleidimo nėra vilties, be atleidimo nėra taikos. Atleidimas – tai priešnuodis, kuris gydo apmaudo ir nuoskaudų nuodų sukeltas ligas, tai būdas išsklaidyti pyktį ir pašalinti daugybę visuomenę kamuojančių širdies negalavimų.“ Popiežius prašė savęs pačių paklausti: ar tikiu, kad esu gavęs iš Dievo didžiulę atleidimo dovaną? Ar jaučiu džiaugsmą žinodamas, kad jis visada yra pasirengęs man atleisti? Ar aš savo ruožtu moku atleisti tiems, kurie mane įskaudino? Trumpą sekmadienio vidudienio katechezę popiežius baigė melsdamas Mergelę Mariją, Gailestingumo Motiną, padėti mums priimti Dievo malonę ir visada atleisti vieni kitiems.
tai reikia atsiprašyti ir gailėtis.
Popiežius meluoja. Pagal katalikų bažnyčią Dievas atleidžia tik tai, kas išpažinta per išpažintį. Pagal katalikų bažnyčią, Dievas = kunigų smalsumas = kunigų noriu šaipausi, noriu duodu išrišimą.
Žmonės gailestingesni nei Dievas. Žmonės atleidžia tiesiog šiaip, nereikia nei ačiū. Dievui reikia, kad žmogus atsiklauptų prieš kunigą ir išpažintų viską, net ko mamai niekada nesakytų. Tik tada bus Dievo atleidimas.
KBK tai, kad Dievas atleistų, turi paprašyti atleidimo, gailėtis už nuodėmes ir pasiryžti daugiau nenusidėti, Jeigu yra galimybė atlikti išpažintį. Per išpažintį atleidžiama amžinoji bausmė, o laikinoji lieka. Ji panaikinama, atgaila, atlaidais ir pamaldžiais darbais.
Katalikų Bažnyčios Katekizmas
1473 Atleidžiant nuodėmę ir atkuriant vienybę su Dievu, kartu atleidžiama ir amžinoji bausmė už nuodėmę. Tačiau laikinosios bausmės už nuodėmes išlieka. Krikščionis, kantriai kęsdamas įvairias kančias bei išmėginimus ir, laikui atėjus, ramiai pasitikdamas mirtį, turi stengtis šias laikinąsias bausmes už nuodėmę priimti kaip malonę, o gailestingumo ir artimo meilės darbais,2447 taip pat malda ir įvairiais atgailos būdais siekti visiškai nusivilkti „senąjį žmogų“ ir „apsivilkti nauju žmogumi“
Dar vienas įrodymas, kad Šv.Soste – ne popiežius, o tikras velnias. Tvirtinimas, kad Dievas visada ir viską atleidžia – absoliuti erezija, raudonasis Bergoglio atvirai stumia į nuodėmę žmones, ir Vatikanas turi oficialiai paneigti Bergoglio erezijas, nes jei šitai nebus padaryta, Bažnyčia tik tuštės. Visų pirma, žmogus nežino Dievo valios, o antra – apie bausmę kalbama ne tik Senajame, bet ir Naujajame Testamente: ,,Dievas nepagailėjo nusidėjusių angelų, bet surišo juos tamsos raiščiais giliausiose pragaro gelmėse, kur laiko juos teismui. (Pt 2,4); ,,Mano priešus, nenorėjusius, kad būčiau jų karalius, atveskite čionai ir nugalabykite mano akyse!’“ (Lk 19,270. Visose Evangelijose aiškiai kalbama apie bausmę kaip apie teisingumo įvykdymo tąsą, nes būtent bausme baigiasi, kalbant šių dienų kalba, teisinis procesas, kurio galutinis rezultatas – įvykdytas teisingumas. Kategoriškai atsisakau šį baltais rūbais apsirengusį ir žmogišką išvizdą įgijusį piktojo tarną pripažinti popiežiumi, todėl sakau ir tvirtinu: šiuo metu Romos Katalikų Bažnyčia popiežiaus neturi.
Pritariu jums.
Per jaunimo dienas atvirai pasiskelbęs Dievu, Bergoglis skelbia savo naujuosius mokymus. Ir tai dar tik pradžia 🙂
Juk Benedikto XVI – Petro uolos – nebėra ir nebeliko jokių Petro įpėdinių, tai dabar pragaro vartai Bažnyčioje gali daryti ką tik nori. Žinoma jiems reikia visus nudurinti, tai keis ir griaus viską palaipsniui smegenis plaudami.
Gal ir neteisingai suprantu, bet susidaro įspūdis, kad Jūs kalbat apie galutinį įvyksiantį Dievo teisingumą, kaip apie primityvų atkeršijimą už nepaklusnumą…. Tikiu, kad Dievas aukščiau tokių fariziejiškų išaiškinimų ir elementarių žmogiškų supratimų ir kerštingumų. O tokie abc ir KBK aiškinantys anonimai, net jei jie ir kunigai, gali nors ir inkvizijos degtukus kišenėj laikyt, nepavyks jiems visiems žmonėm įbrukti Dievo kaip smurtininko ir kerštininko įvaizdžio. Žinoma, tai nieku būdu nėra ginama mintis, kad darau ką noriu ir neimu galvon, vistiek bus dovanota. Ne. Tiesiog tokie buki s asmenys ir jų ,,tiesa,, yra truputį atgrasūs ir net šiek tiek juokingi.
Tai gal reikėtų Šventąjį Raštą pasakityti? Jis tam ir yra, kad atskirti kur melas, o kur tiesa.
Dabar visos nesąmonės pridengiamos Dievo gailestingumu, bet visgi Šv. Faustinos dienoraštyje Jėzus sako: prieš ateinat mano TEISIGUMO valandai, yra skelbiama Gailestingumo valanda, aprašytos Šv. Faustinos pragaro vizijos ir sakoma, kad daugiausia į Pragarą papuola tie, kurie netiki jo egzistavimu. Fatimos vaikams atskleista antroji paslaptis irgi buvo pragaro vizijos.
Šventvagiška ie eretiška yra neigti Evangeliją, kurioje daugelyje vietų rašoma apie amžinąj bausmę, apie amžinąjį pasmerkimą, o taip pat ir Katalikų Bažnyčios mokymą, nes KBK irgi yra rašoma apie amžinąją bausmę, t.y pragarą.
Be to ir pati žemiausia, t.y pirmoji iš septynių Šventosios Dvasios dovanų yra Dievo baimės dovana. Psalmėse sakoma – Dievo baimė yra išminties pradžia.
>> *
Laikmetyje kiek žemiau rasite ir tokį straipsnį: ,,Požiūris į Bažnyčios doktriną kaip į monolitą yra klaidingas – popiežius”. Ką apie tai pasakysite? Atėjo Bergoglio ir nusprendė apie Bažnyčios doktriną – ką apie tai manote? Atsimenate, ką Bergoglio sakė apie iškrypėlius? – jis sakė: ,,Kas aš toks, kad teisčiau?” Tai jūs Dievo teisingumą` prilyginote kerštui, sakydamas ,,…galutinį įvyksiantį Dievo teisingumą, kaip apie primityvų atkeršijimą už nepaklusnumą…”. Tai jūs sakote ,,…Dievo kaip smurtininko ir kerštininko…” – pirma pažiūrėkite, kokius sugretinmus ir kokius įvaizdžius pats išvedate iš mano žodžių, o tada savo paties įspūdį pasitikrinkite dar ir dar kartą. Ar atsimenate tą Vėlyvio ir Cololo viešą išsityčiojimą Bažnyčioje? – ir kas atsitiko? Po metų Viešpats pasišaukė Cololo pas save. Tai ir yra Dievo vykdomas teisingumas žmonių akyse.
„Tiesiog tokie buki s asmenys ir jų ,,tiesa,, yra truputį atgrasūs ir net šiek tiek juokingi.”
Įdomu, kad rašant tai, kas yra pasklebta Evangelijoje, KBK ir beje patvirtinta daugybėje dabar vykstančių apreiškimų, jums yra buka ir net šiek tiek juokinga.
Be to, ar žemiško teisėjo teisingumas, t.y nusikaltėliui paskirta bausmė už nusikaltimą reiškia teisėjo kerštą ir smurtą prieš kriminalinį nusikaltėlį???
Man asmeniškai Cololo ar Vėlyvio mirties nereikėjo, to netroškau, kad įsitikinčiau savo, ar Dievo teisingumu pagal savo ribotą supratimą. Nesilaikau principo akis už akį. Va, tave Dievas nubaus, pamatysi. Ir taip gera, kai tavo manymu tas ir įvyksta. Man ne. Čia jūsų pasaulio matymas, Anonime, išmanąs, KBK ir ABC. Ar be performanso Colo būtų miręs, ar, ne – ne mano reikalas Dievo ir jo žmonių keliai. Man tokių Dievo teisingumo įrodymų nereikia. O štai ABC tik dar kartelį įrodė asmeninę kerštatroškystę. Ką gi bendro su Dievu tai turi. Nieko.
O apie Dievo baimę pasakyčiau tiek, kad Dievo meilė yra pirma visko. Kad ir ką kas mokytų mus iš Marijos radijo ar sakyklų, kad ir kas jie būtų, fanatikai ar majorai, mes, eiliniai Dievo žmonės, turime protą ir sąžinę, ir ten kur ne, mes žinome, kad ne, kur taip, tai žinome, kad taip. Ir aišku, iš kur tai. Ir pragaro niekas neneigia. Tik nesidrabsto pragaro bausmėm kožnam pabažnam už kotletą penktadienį, kaip uolieji ribotieji buosmių troškėjai; kas ten atsidurs ir kodėl, jūs nežinote iki galo, o teisuoliškumo troškimas ir puikybė jus verčia ribotais fanatikais, trokštančiais visut viską išaiškinti. Kraštutinumų adoravimas į bažnyčias žmonių negrąžins. Širdies ir proto balanso reikia, o ne buko uolumo. Tada gal ir supratimas ateis.
Va akivaizdus pavyzdys marijos radijo išplautom smegenim. Vietoj to, kad skaitytų Šventąjį Raštą, jie klauso žmonių ir kartais dar ir labai nuodėmingų mokymo 🙂 Nuo tokių mokymo nuodėmių didėja nesuvokiamais mstais. Jau atvirai mokyklose priverstiniu būdu pradedami tvirkinti vaikai, o šitie mokytojai apie tai nei žodelio.
Galiu tik dar kartą pakartoti, kad tam ir yra Šventasis Raštas ir Katalikų Bažnyčios mokymas, nealbant jau apie daugybę apreiškimų, kad žmonės atskirtų kur melas, o kur tiesa.
Marijos radijo išplautasmegenių demagogija.
Kalbama apie Dievo teisingumą, o demagogas pavadina tai pagal savo asmeninį suvokimo lygį Dievo kerštingumu ir smurtu ir pradeda savo oponetus kaltinti kerštatroškyste ir t.t.
Ir ką su tokiu diskutuoti? Belieka tik pasiūlyti eiti dar marijos radijo paklausyti 🙂
Pat 21-15 Teisingumas džiugina teisiuosius, o piktadarius išgąsdina.
Pat 28-5 Pikti žmonės nesupranta teisingumo, o kurie ieško Viešpaties, supranta viską.
Gal 6-7 Neapsigaukite! Iš Dievo nepasišaipysi. Ką žmogus sėja, tą ir pjaus.
Kažkada teko ,,bendraut,, su sektantais iš tikėjimo žodžio, Jehovos liudytojų, jie panašiai elgiasi, nieko negirdi, nieko nesupranta, tik uoliai pila savo tekstą. O tai niekuo nesiskiria nuo Marijos radijo sekėjų, kuriuos čia pajuokiate, kažkodėl būdami tikri, kad kalbate su veinu iš jų. Jau sakiau, juokinga ir atgrasu tokie asmenys ir jų kalbos.
Oho kaip demagogai varo…jau tuos, kurie laikosi Katalikų Bažnyčios mokymo ir Dievo Žodžio, prilygina Jehovos sektantams 🙂 O ka tu nori, kad girdėtų? Tavo asmeninius išvedžiojimus ir paistalus meilė kaip seilė? Tavo pamokymus apie tavo asmeninį susikurtą dievuką – patogų ir naudingą nuodėmėms ir tau?
pvz. Voltortos knygoje 10 tomas 380 ps. rašoma, kad pabaigoje kunigai bus kaip šiaudų kaugės – pasipūtę, bet tušti viduje, nes turės daug mokslo, bet neturės Evangelijos dvasios ir jų mokymas bus ne varpos su grūdais, bet tušti šiaudai, t.y visiškai nemaitins sielų ir tas mokymas bus dar baisesnis nei erezijos, nes būtent toks mokymas paruoš kelią žvėries tamsos ir melo valdymui. Va tokio šiaudų mokymo (meilės kaip seilės) auka tu ir esi.
Mergelė Marija Fatimos regėtojams pasakė, kad jeigu žmonės nesimels ir darys nuodėmes bus baisus karas (II pasaulinis), o pabaigoje, įsigalėjus nuodėmei bus išnaikintos ištisos tautos.
Yra priežastys – nuodėmės, šventvagystės, Dievo įžeidimas ir yra pasekmės – karai, nelaimės ir pan. t.y Dievo teisingumas.
Tikinčiųjų tikslas yra melsti Dievo gailestingumo, kuris gali šiek tiek sušvelninti Dievo gailestinguma, bet jo nepanaikina ir tą akivaizdžiai matome iš dabartinių pandemijų, karų, stichinių nelaimių ir būsimų gausiai pranašaujamų nelaimių.
tuojau sprogsit iš bukumo ir įtūžio, Voltorta nebegbės. Juokdariai.
Seniau galvojau, kad bergoglis yra netikras pranašas, ruošiantis kelią antikristui, bet dabar vis dažniau galvoju, kad gal jis ir yra antikristas. Nes ir sėdėjo didijį penktadienį 2020 uždaręs visas Bažnyčias dėdamasis dievu ir paskelbė save dievu per jaunimo dienas ir pabaisą -pachamamą-nėščią demoną šventykloje matėme, ir Mišias uždraudė Petro bazilikoje prie daugumos altorių ir pats tik labai labai retai aukoja Mišias ant Šv. Petro altoriaus (.t.y sustabdė auką šventykloje). Bergoglio pasivadinimas Pranciškumi ir gali būti tinkamas antikristui. Nes daugelis Šv. Pranciškaus sekėjų vadino šv. Pranciškų antruoju Kristumi, ir vienas kažkuris popiežius taip pat tam tą patvirtino. (A. Maceinos Saulės giemėje įžangoje apie tai rašoma).
Tai gal tiesiog antikristas ne tiesiogiai Kristumi apsimetinėja, bet netiesiogiai – per Šv. Pranciškų – antrąjį Kristų, tobuliausiai savo gyvenime įvykdžiusiu Evangeliją. Be to vienas iš Pranciškaus pasekėjų matė regėjimą, labai gražų, išpuoštą sostą danguje ir paklausė kieno čia sostas ir jam atsakė, kad tas sostas buvo liuciperio, o dabar bus Šv. Pranciškaus. Tai logiška galvoti, kad jeigu Liuciperis (antikristas) įsikūnytų žemėje, tai labiausiai jis siektų įžeisti Šv. Pranciškų. Tas dabar ir vyksta – visiškai iškraipomas Šv. Pranciškaus mokymas, ištraukiant iš konteksto ir cituojant jį visokiose ekologinėse ir broliškose enciklikose, per Šv. Pranciškaus šventę vyksta sinodai su šventvagystėmisir ir įžeidimais Dievui, prieš Kalėdas daromos šventvagiškos prakartėlės su nuogais vyrais Vatikane ir t.t. Pachamama buvo garbinama ir Bergoglio laiminama irgi prisidengiant Šv. Pranciškumi – tipo motina žemė.
Šėtonas kopijuoja Dievą, o Dievas išsirenka tai, kad pasauliui atrodo žema ir niekinga, kad atliktų savo didingus darbus, Tai gal ir šėtonas pasirinko seno, atrodo silpno jau ir nedaug ką sugebančio žmogaus išvaizdą, kad pasiektų savo tikslus.
Bet kuriuos atveju ir netikras pranašas ir antikristas abu yra apreiškimų knygos žvėrys ir reikia nuo jų ir nuo jų mokymo laikytis kuo toliau.
pasiskaičius katalikų popiežių istoriją – kas antras ten buvo toks ir dar baisesnis antikristas