Gruodžio 18 d. Vatikane paskelbta Tikėjimo mokymo dikasterijos deklaracija „Fiducia supplicans“. Popiežius Pranciškus pritarė deklaracijai tą pačią dieną dikasterijos vadovams, prefektui Viktorui Fernandezui ir Doktrininio skyriaus sekretoriui Armandui Matteo, suteiktoje audiencijoje.
Trijų dalių ir 45 paragrafų deklaracija su įvadu ir pristatymu yra išsamus vienuolikos puslapių dokumentas apie palaiminimų sampratą ir praktikavimą Bažnyčioje su galimybę tam tikrą palaiminimų tipą išplėsti.
Deklaracija „Fiducia supplicans“ aptaria palaiminimų pastoracinę reikšmę nekeičiant tradicinės Bažnyčios doktrinos santuokos klausimu. Ji paaiškina su sakramentiniu ir liturginiu kontekstu susietus palaiminimus, kurie skiriasi nuo palaiminimų, kaip maldos už Dievo globos savo kelyje trokštančius asmenis. Yra galimybė tokius palaiminimus, aiškiai nurodžius vengti panašumų su sakramentų teikimu, suteikti tiek nereguliarioms poroms, tiek tos pačios lyties poroms.
Deklaracija „Fiducia supplicans“ aptaria palaiminimų pastoracinę reikšmę nekeičiant tradicinės Bažnyčios doktrinos santuokos klausimu.
Pristačius santuokos sakramento palaiminimą (I dalis) ir kitokių palaiminimų prasmę (II dalis), Tikėjimo mokymo dikasterija dokumento trečiojoje dalyje dėmesį skiria nereguliarių ir tos pačios lyties porų palaiminimui.
Joje, be kita ko, atmetama galimybė rengti ar plėsti apeigyną nereguliarių porų liturginiam palaiminimui, bet ir priduriama, kad tai neturi kliudyti ar drausti Bažnyčios artumą nereguliarioms poroms kiekvienoje situacijoje, kai jos prašo Dievo pagalbos per paprastą palaiminimą (Fiducia supplicans III, 38)
