Eidamas 89-uosius metus spalio 31 d. ligoninėje mirė Gvidonas Dovidaitis (1935), Vilkaviškio vyskupijos kunigas, Lazdijų kanauninkas. Žinią pranešė Vilkaviškio vyskupija. Jis bus pašarvotas lapkričio 2 d. Lazdijų Šv. Onos bažnyčioje. Šv. Mišios už mirusįjį bus aukojamos lapkričio 2 d. 18 val.
Laidotuvių Šv. Mišios vyks lapkričio 3 d. (penktadienį) 12 val. Lazdijų Šv. Onos bažnyčioje. Po Šv. Mišių kanauninkas Gvidonas Dovidaitis, kaip pats pageidavo, bus palaidotas Lazdijų Šv. Onos bažnyčios šventoriuje, praneša Lzvaigzde.lt.
Ausma Miškinienė, Lazdijų rajono merė, spalio 31 d. rytą rašė: „Netektis. Šią naktį į amžinus ramybės tolius iškeliavo Lazdijų Šv. Onos parapijos kunigas altaristas, emeritas, garbės kanauninkas Gvidonas Dovidaitis”.
„Visų mūsų gerbiamas altaristas Dievui ir žmonėms pašventė beveik 60 savo gyvenimo metų. Gimė jis 1935 metais, kunigu pašventintas 1964 metais. Tai buvo ypatingas žmogus, šviesulys, tikėjimo uostas, gerumo, atlaidumo ir rūpestingumo pavyzdys mums visiems. Kiekvienais metais Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų proga Jis atsiųsdavo ranka rašytą arba spausdintą, bet visuomet ranka pasirašytą sveikinimą”, – savo „Facebook” įraše dalinosi merė.
„Vienas iš tų atvirukų, pats pirmasis, kurį gavau kuomet grįžau dirbti ir gyventi į Lazdijus, visuomet yra šalia mano darbo stalo. Šiandien sužinojusi šią liūdną žinią, jį perskaičiau dar kartą. Jame prasmingas kiekvienas sakinys, bet sakinys: „Būkime šviesa pasaulio tamsoje”, buvo tas, kurį jis kartodavo dažnai, tas kuriuo pasakoma labai daug. Jis buvo šviesa… Ilsėkis ramybėje… Mes prisiminsime”, – užbaigė įrašą ji.
„Mano pirmasis mokytojas kun. kan. Gvidonas Dovidaitis, lenkiu žemai galvą aš prieš jį, jo ir kartu Dievo nuolankus tarnas buvau, beveik dešimtį metų tarnystėje Dievui ir Romos Katalikų Bažnyčiai aš buvau, o dabar tarnauju Lietuvai, Tėvynei mūsų, ir tarnauju, bijau sumeluoti, gal kokius nei daug, nei mažai tik dvidešimt vienerius metus. Ne veltui sakoma, viskas Dievo valioje, o jis mano pusėje, kol kas, todėl priešams mano, nėra lengva su manimi ir kaip šv. Rašte teisingai pasakyta, apsaugok mane Viešpatie nuo draugų, nuo priešų aš pats apsisaugosiu”, – rašė vienas iš pažinojusiųjų kunigą.
Apie socialinius tinklus
Velionis 2020 m. rašė: „Kai įsijungiau „Facebook”, manęs klausia ką galvoju. Ne visuomet ir ne viską patogu ir galima sakyti ką galvoji. Bet šį kartą mėginusių pasidalyti savo mintimis. O gi sumaniau kai ką prisipažinti: „Facebook” pradėjau naudotis visai neseniai. Tuo reikalu jokių kursų nelaukiau. Mokausi pats, bet dar nemoku. Kai ką bandau. Randu labai gražių dalykų. Norisi tuo pasidalyti ir su kitais. Bandau, bet nežinau ar tai gerai ir ar gauna tie, kuriems siunčiu. Galiu padaryti klaidų, gal kai ką net įžeisti, nors to tikrai nenorėta. Todėl šią proga noriu visų atsiprašyti, jei ką per savo nemokšiškumo padariau ne taip.
Vienos savo pažystamos paklausiau ar jį turi „Facebook”? Atsakė, kad jos vaikai neleidžia jai tai turėti. Jie sako: „Visokių nesąmonių dar pridarysi”, nors jį už mane gerokai jaunesnė. Tai ką kalbėti apie mane, kuriam jau virš 86 metų. Šventajame Rašte yra rašoma: „Gyvenam septynias dešimtis metų, o jei tvirtesni, tai gal ir visas aštuonias. Bet tų metų dauguma – tik triūsas ir vargas” (Ps 90, 10).
Mano metų daugelis jau po velėna, o aš dar mėginu „Facebook” naudotis lyg koks aštuoniolikmetis. Dar kartą labai atsiprašau dėl savo nemokšiškumo ir per didelės drąsos. Noriu visiems padėkoti kas sutiko su manimi bendrauti. Labai nuoširdžiai dėkoju už visą tas grožybės, iš Jūsų gautas, už sveikinimus. Atleiskit už ateityje padarysiąs klaidas, nes esu šioje srityje tik mokinukas. Tikiuosi ir toliau bendrauti kol Dievas leis”.
Apie karą Ukrainoje
Apie karą Ukrainoje kanauninkas rašė: „Įsijungiau feisbuką, ir manęs klausia „Ką galvojate?” O galvoju štai ką. Tarp kita ko šios mintys man atėjo maldos metu. Gal ne visai gerai, bet taip jau gavosi. Taigi kaip nesusimąsto Putinas kaip įeis į istoriją. Jis įeis, apie jį bus rašoma, bet kaip apie nieką, panašiai kaip apie Hitlerį. Juk jis atsakingas už visas tas gyvybes, daugiau negu tie, kurie spaudo ginklų gaidukus. Jie spaudo priversti. Jeigu mane taip verstų, tai šaučiau pro šalį. Jam reikės atsakyti už tai ir prieš Dievą, jeigu jis ne beždžionė ir turi sielą, nors dėl to galima abejoti sprendžiant iš jo elgesio. Jam įrodyti savo žmogiškumą šansų dar yra. Jis turėtų atšaukti visus karo veiksmus, atsiklaupti prieš Ukrainos prezidentą ir tautą, nuoširdžiai atsiprašyti, viska ką jis turi atiduoti Ukrainos tautai ir pats iki savo gyvenimo pabaigos pasninkauti valgant tik duoną užgeriant vandeniu. Dievas yra gailestingas”.
Vilkaviškio vyskupija dalinasi G. Dovidaičio biografija
Kan. Gvidonas Dovidaitis gimė 1935 m. vasario 5 d. Plynių k., Lukšių parapijoje, Šakių rajone.
1943 – 1955 m. mokėsi Lukšių mokykloje.
1959 – 1964 m. studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje.
1964 m. kovo 25 d. buvo pašventintas kunigu.
Kan. Gvidonas Dovidaitis darbavosi šiose pareigose:
nuo 1964 m. gegužės 22 d. – Kauno Šv. Juozapo parapijos vikaras;
nuo 1965 m. rugpjūčio 20 d. – Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos vikaras;
nuo 1966 m. liepos 16 d. – Kauno Šv. Vincento Pauliečio parapijos vikaras;
nuo 1967 m. sausio 2 d. – Lazdijų Šv. Onos parapijos vikaras;
nuo 1970 m. rugsėjo 25 d. – Kybartų Eucharistinio Išganytojo parapijos vikaras;
nuo 1971 m. rugsėjo 16 d. – Šakių Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaras;
nuo 1977 m. sausio 5 d. – Višakio Rūdos Šv. vyskupo Stanislovo parapijos klebonas;
nuo 1980 m. birželio 26 d. – Pilviškių Švč. Trejybės parapijos klebonas;
nuo 1989 m. balandžio 30 d. – Lazdijų Šv. Onos parapijos klebonas ir Lazdijų dekanato dekanas;
nuo 1994 m. kovo 19 d. – Vilkaviškio vyskupijos katedros kanauninkas;
nuo 2002 m. gegužės 28 d. – Lazdijų Šv. Onos parapijos altarista.
Kanauninkas Gvidonas Dovidaitis visą savo kunigiškos tarnystės laiką buvo uolus, kruopštus, rūpestingas ir atsakingas visose jam patikėtose pareigose. Neapleido maldos, ypač rožinio maldos, nuolat pasikliaudamas Viešpaties artumu ir Švč. Dievo Motinos Marijos globa.
