Minint Žemės dieną pasaulyje valandai buvo išjungtos šviesos

ŠaltinisAFP-BNS

Nuo Singapūro iki Buenos Airių – miestai visame pasaulyje šeštadienį išjungė šviesas, kad paminėtų Žemės dieną. Šiemet pasaulinis renginys buvo skirtas atkreipti dėmesį į ryšį tarp gamtos naikinimo ir dažnėjančių įvairių ligų, tokių kaip COVID-19, protrūkių.

Žemės valandos minėjimas prasidėjo Azijoje, o dienai baigiantis atėjo metas Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynams prigesinti garsiausių savo objektų apšvietimą: Buenos Airėse – Obelisko, Rio de Žaneire – Rytojaus muziejaus bei BBVA bokšto Meksike.

Londone buvo prigestinas Parlamento rūmų, Londono akies, „Shard“ dangoraižio apšvietimas bei neoninės iškabos Pikadilio aikštėje.

„Tiesiog fantastiška žinia yra ta, jog parlamentas vėl dalyvauja Žemės valandoje, prisidėdamas prie žymių objektų visame pasaulyje siekiant atkreipti dėmesį į klimato kaitą“, – sakė Bendruomenių Rūmų pirmininkas Lindsay Hoyle’as (Lidsis Hoilas).

Paryžiuje aptemo ir garsusis Eifelio bokštas, tačiau tai galėjo stebėti tik nedidelė dalis žmonių, nes šalyje nuo 19 val. dėl koronaviruso įsigalioja komendanto valanda. Beje, pats bokštas lankytojams yra uždarytas nuo spalio 30 dienos.

Romoje buvo užgesintos 2 tūkst. metų senumo Koliziejaus šviesos.

Kenksminga žmonių veikla

Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione Žemės valanda pradėta minėti tuoj sutemus, kai aptemo Singapūras ir Honkongas. Taip pat buvo užgesintos Sidnėjaus Operos teatro šviesos.

Renginiui judant laiko juostomis ir žemynais, prie jo prisijungė Kremlius Maskvoje ir Brandenburgo vartai Berlyne.

Saugoti gamtą yra mūsų moralinė atsakomybė, nes jos praradimas taip pat daro mus labiau pažeidžiamus.

Šiemet Žemės valandos organizatoriai sakė norėję pabrėžti ryšį tarp gamtos naikinimo ir dažnėjančių įvairių ligų, tokių kaip COVID-19, protrūkių, kuomet ligomis nuo gyvūnų užsikrečia žmonės.

Ekspertai mano, kad ligų plitimą skatina žmonių veikla, kaip antai plačiai paplitęs miškų naikinimas, gyvūnų gyvenamosios aplinkos naikinimas ir klimato kaita. Jie perspėja, kad ateityje gali kilti daugiau pandemijų, jeigu nieko nebus daroma.

„Ar tai būtų bičių nykimas, žuvų nykimas vandenynuose ir upėse, miškų nykimas ar platesnis biologinės įvairovės nykimas – viskas rodo, kad gamta yra laisvojo kritimo būsenoje, – sakė Žemės valandą organizuojančios nevyriausybinės organizacijos Pasaulio gamtos fondas generalinis direktorius Marco Lambertini (Markas Lambertinis). – Ir visa tai yra dėl to, kaip mes gyvename ir vystome savo ekonomiką. Saugoti gamtą yra mūsų moralinė atsakomybė, nes jos praradimas taip pat daro mus labiau pažeidžiamus pandemijoms, skatina klimato kaitą ir grasina mūsų apsirūpinimui maistu.“

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

1.2% paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

PASIRAŠYK SVARBIAS PETICIJAS

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Laikmetis.lt naujienlaiškis