Šiandien atėjo nušvitimas. Kaip paaiškinti aiškiai ir suprantamai, kas šiandien vyksta pasaulyje ir kodėl tai vyksta? Kaip nupiešti viso to kas vyksta paveikslą, kad visos dedamosios dalys tvarkingai susidėliotų į bendrą vaizdą?
Čia man į pagalbą atėjo pedagoginė patirtis, kai reikėdavo vaikams paaiškinti sudėtingus dalykus. Pats žinai, supranti, o štai vaikai, kad suprastų, turi rasti raktą į jo pasaulį.
Pradedam.
Įsivaizduokime žmogų, vyrą, visą jo produktyvų gyvenimą. Tai būtų (sąlyginai) amžius nuo 20 iki 60 metų. Grubiai 40 metų produktyvaus darbingo amžiaus. Šis vyras per 40 savo darbo metų sukuria kažkokią vertę ir sunaudoja tai vertei sukurti tam tikrą energijos kiekį. Sakykime, kad jo sukurta vertė per 40 gyvenimo metų yra lygi 10 mln. eurų. Visi skaičiai sąlyginiai ir nebandykime prie jų kabinėtis. Teksto tikslai kiti, nei skaičių ir proporcijų tikslumas.
Taigi, 10 mln. eurų. Sakykime, kad 3,33 mln. atitenka pačiam žmogui, 3,33 mln. pasiima valstybė ir 3,33 mln. pasiima darbdavys. Suprantama, jei žmogus turi savo versliuką šie skaičiai pasiskirsto kitaip. Tačiau laikykimės mano pasiūlyto standarto. Savo dalį, 3,33 mln. žmogus per savo gyvenimą išleidžia maistui, kelionėms, būstui, būsto remontui, gyvenimo sąlygų gerinimui, automobiliams, aprangai, malonumams, vaikams, šeimai ir t.t. ir pan. Kitaip sakant visam savo pragyvenimui. Dalis iš sumokėtų valstybei mokesčių (3,33 mln) grįžta per nemokamą švietimą, mediciną, infrastruktūrą. Tai pažymėti labai svarbu.
3,33 mln. pasisavina kiti žmonės, kurie jums suteikia darbo vietą, organizuoja procesą, padaro tą procesą rentabilų. Viskas gerai, taip ir turi būti. O bet tačiau… Žmogaus tokia prigimtis, kad visada yra per mažai. Uždirbus pirmą milijoną jis siekia antro, po pirmos dešimties, jam reikia kitos dešimties. Bet juk atrodo pasisotinai, apsirengei, išgyveni ir gerai. Pasirodo ne. Ribos godumui nėra.
Viskas klostėsi neblogai kol pasaulyje buvo visiems kur plėstis ir kieno sąskaita turtėti. Kažkada civilizaciją nuo žlugimo išgelbėjo didieji geografiniai atradimai, vėliau kolonijų grobimai. Visiems užteko vietos po saule ir visi atsikando savo kąsnį. XX amžių supurtė du pasauliniai karai ir imperijų griūtys. Visi buvo patenkinti kol “hienos” tampė pralaimėjusių ir griuvusių imperijų turtą. Ir štai, atėjo ta lemtinga diena, kada procesas pasibaigė ir čia… griuvo sovietinė imperija. Dar 15-20 metų (1990 – 2008) buvo ką dalintis.
Tačiau atėjo laikas, kada pasaulio dalybos pasibaigė. Tą akivaizdžiai parodė 2008 metų krizė. Reikėjo greitai nuspręsti kieno turtą toliau reikės dalintis. Dabar grįžkime prie to vyro, kuris per savo gyvenimą sukuria vertės už 3,33 mln. eurų. Tai yra prie mūsų visų, moterų ir vyrų, kurie uždirbame ir išlaikome save ir savo šeimas. Štai ši, mūsų uždirbama vertė, dabar bus dalybų objektu. Ir ne tik ši vertė. Tame tarpe ir kita vertė, kurią mes gauname per nemokamą švietimą, mediciną ir infrastruktūrą. Todėl staiga (iš tikro jau kurį laiką) vyksta sveikatos apsaugos, švietimo ir infrastruktūros optimizacijos.
atėjo laikas, kada pasaulio dalybos pasibaigė.
Viskas daroma, kad žmonės judėtų į gyvenamas teritorijas, augtų jų koncentracija. Tam, kad būtų sumažintos pragyvenimo išlaidos, žmonės bus verčiami mažinti gyvenamą plotą ir pragyvenimo sąnaudas. Bus pratinami prie vis prastėjančio švietimo ir primityvios medicinos, kada greitai pamokas ves bet kas, o ligas gydys slaugės. Taigi, iš 3,33 mln. bus palikta žmogaus pragyvenimui pvz 0,33 mln, o 3 mln. nusavinti. Nepamirškime ir asmeninio turto, kurį valdo žmogus. Jis taip pat bus nusavintas.
Taip aukštesnieji socialiniai sluoksniai, kuriems priklauso didelė dalis pasaulio turto, įgavę nepamatuotai didelę įtaką pasauliniams procesams, kartu su valstybių administraciniais aparatais pradeda kryžiaus žygį prieš vidurinės klasės nuosavybę ir pajamas. Tam ir organizuojami WEF forumai.
Suprantama, kad tai nėra uždavinys iš lengvųjų. Viską reikia atlikti taip, kad piliečių pasipriešinimas būtų neutralizuotas. Sumažintas iki minimumo. Tam tarnauja keturi dalykai:
1) Klimato kaitos teorija. Žmogus įtikėjęs šia teorija savanoriškai sumažins savo poreikius vardan garbingo tikslo – planetos išsaugojimo. Ši naujoji religija reikalinga tam, kad būtų paslėptas pagrindinis tikslas – apiplėšti piliečius. Įdomu, ar įtikėję į tai, kad besikeičiantis klimatas gali pražudyti planetą, dalis žmonių sutiks atsisakyti savo turto?
2) Kad apiplėšimas būtų mažiau pastebimas būtina seksualizuoti visuomenę, pasiūlyti jai malonumų, pramogų ir žaidimų industriją, kad visuomenės nariai įsivėlę į malonaus gyvenimo šėlsmą, nesuprastų ir nematytų kas vyksta. Seksualizavimas pasitarnaus ir vėliau, siekiant tai kas liko iš pilietinės visuomenės, išlaikyti ją paklusnią.
3) Besikartojančios pandemijos. Jų pagalba visuomenė bus pratinama prie naujos gyvenimo tvarkos, riboto judėjimo, judėjimo kontrolės, siekiant įpiršti nuotolines paslaugas ir siekiant sutraukyti socialinius ryšius tarp žmonių.
4) Skelbiamos naujos kosmoso, Mėnulio ir Marso kolonizavimo programos, tuo siekiant nukreipti visuomenės dėmesį ir pasakyti, kad įsisavinama bus kosmoso, bet ne jūsų turtas. Ekspansija vyks ne į jūsų kišenę, bet į dangų. Iš esmės tai yra didelis didelis blefas.
Padidinus gyventojų koncentraciją gyvenamosiose teritorijose (miestuose), bus sprendžiama jų maitinimo, pramogų ir užimtumo problema. Maistas pats pigiausias (iš čia ir vabzdžių ir kirmėlyčių baltyminė mityba), pramogos primityviausios (teatro, tikro meno, gero išsilavinimo išstūmimas), užimtumas (a la šurajevo standapai, primityvus seksas, kompiuteriniai žaidimai ir kompiuterinės kelionės). Visa tai suprantama atliekamu nuo darbo metu.
Pagaliau, kai gyventojai bus sukoncentruoti miestuose bus nebereikalingos ir mums įprastos transporto priemonės. Miesto ribose pilnai užteks elektromobilių ir paspirtukų, o miestus, kurie bus uždari, energija pilnai aprūpins netoli esančios saulės ir vėjo elektrinės. Jų pilnai užteks, nes sumažinus žmonių vartojimo įpročius iki minimumo, daug energijos nebereikės.
Ką darome su žmonėmis, kurie nebetenka produktyvumo, suserga ar tampa neįgaliais? Tam yra eutanazijos kapsulė ir „gydytojų – slaugių“ konsiliumas, kurio verdiktas vardan planetos ateities gali būti negailestingas.
Taip pat tam pasitarnaus visiškas krikščionybės išstūmimas, kuri per paskutinius 200 metų „išsigimė“ į humanizmą. Procesas baigiamojoje stadijoje.Kokia yra didžioji mūsų problema? Mūsų problema ta, kad Lietuvą valdo ne šiaip paprasti globalių jėgų tarnai, bet tarnai su iniciatyva. Jie stengiasi nešti visuomenės pertvarkymo vėliavą taip aukštai iškėlę, kad jų šeimininkai pamatytų, pagirtų ir dar žvaigždutę už nuopelnus įsegtų.
Sakysite vėl viskas blogai ir blogai. Kada parašysi ką nors gero ir ką daryti? Apie tai sekančiame straipsnyje.
