Rusiškose mokyklose Lietuvoje reikėtų stiprinti patriotinį ugdymą, o Lietuvoje žinomi, daug pasiekę rusų tautybės asmenys galėtų skirti laiko susitikimams ugdymo įstaigose, sako Lietuvos rusų bendruomenės atstovas.
„Mano pasiūlymas – kad Lietuvos kariuomenė ir Šaulių sąjunga turi skirti nors dvi dienas per metus kiekvienai mokyklai, klasei patriotizmo pamokoms“, – pirmadienį po susitikimo su Seimo pirmininke sakė nuo 2004 metų Lietuvoje gyvenantis verslininkas Viktoras Voroncovas.
„Labai veikia jaunimą, kada pas tave ateina karininkas, rusas, tarnaujantis Lietuvos kariuomenėje. Jis gali sunaikinti visą tą negatyvą apie NATO, kurį jaunuolis gauna šeimoje“, – teigė jis.
Anot V. Voroncovo, taip pat galėtų būti rengiami moksleivių susitikimai su Lietuvoje daug pasiekusiais žinomais rusų tautybės žmonėmis.
Kaip tinkamus tam pavyzdžius jis minėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentę Eleną Leontjevą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadą Rustamą Liubajevą, buvusį sportininką Jevgenijų Šukliną.
„Lietuvos rusai, kurie integravosi, pasiekė ko nors Lietuvoje, turi eiti į mokyklas ir kalbėti su vaikais: „Žiūrėkite, aš – rusas, Lietuvos pilietis, aš pasiekiau Lietuvoje tokių aukštumų ir jūs galite pasiekti tą patį“, – teigė V. Voroncovas.
Lietuvos rusai, kurie integravosi, pasiekė ko nors Lietuvoje, turi eiti į mokyklas ir kalbėti su vaikais: „Žiūrėkite, aš – rusas, Lietuvos pilietis, aš pasiekiau Lietuvoje tokių aukštumų ir jūs galite pasiekti tą patį
Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedros vedėjas Pavelas Lavrinecas tvirtino, kad patyčios mokyklose dabartinėmis sąlygomis gali įgauti etninių konfliktų atspalvį, todėl tam reikėtų skirti daug dėmesio.
Jis taip pat ragino sukurti alternatyvą Lietuvoje išjungtiems pagrindiniams Rusijos televizijos kanalams.
„Manyčiau, kad tai, kas atjungta, yra gerai, bet reikėtų pasiūlyti alternatyvų. Tai priklauso nuo kabelinių TV savininkų. Kai kas pradėjo transliuoti „Dabartinį laiką“, tačiau sunku patikėti, kad žmogus, kuris žiūrėjo Rusijos Pirmąjį kanalą, staiga pradės žiūrėti „Dabartinį laiką“, bet galima rodyti „Nacionalinę geografiją“ ar panašias, ne propagandines programas rusų kalba transliuoti“, – sakė P. Lavrinecas.
Mokslininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad Vakarams dėl invazijos į Ukrainą pritaikius sankcijas Rusijos, Baltarusijos bankams, Lietuvoje studijuojančių rusų, baltarusių finansinė padėtis smarkiai pablogėjo – jie nebegali gauti paramos iš tėvų.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė artimiausiu metu ketinanti susitikti su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene aptarti minėtų studentų situaciją.
Klaipėdoje gyvenantis žurnalistas Denisas Kišinevskis teigė, kad apie tautinių mažumų aktualijas reikėtų kalbėti daugiau ir dažniau.
„Turime suprasti, kad mes, tautinės mažumos, Lietuvos rusakalbiai, esame Lietuvos piliečiai, esame Lietuvos dalis, nesame grėsmė valstybei, nesame Putino nuosavybė, nesame Rusijos Federacijos dalis. Mes esame Lietuva. Nėra jokių jie ir mes. Mes esame vieninga tauta“, – sakė jis.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat pabrėžė, kad šiuo laikotarpiu „labai svarbu, jog liktume vieningi, kad mūsų bendrapiliečiai, nesvarbu kokios kilmės jie būtų, kokia kalba kalbėtų kaip gimtąja, kad jaustųsi patogiai Lietuvoje“.
Po Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėto karo Ukrainoje kai kurios Lietuvos stačiatikių, rusų bendruomenės sako nesijaučiančios saugiai dėl žmonių požiūrio į vietos rusus.
Šalies vadovai yra pareiškę, kad neapykantos kurstymas šalyje nebus toleruojamas.
