Lenkijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad iškvietė Maskvos reikalų patikėtinį Andrejų Ordašą po to, kai per penktadienio masinę rusų ataką prieš Ukrainą į Lenkijos oro erdvę įskrido Rusijos raketa.
Lenkijos užsienio reikalų viceministras Wladyslawas Teofilis Bartoszewskis (Vladislavas Teofilis Bartoševskis) įteikė A. Ordašui notą, kurioje reikalaujama paaiškinti incidentą ir „nedelsiant nutraukti tokią veiklą“, pranešė ministerija.
Tuo metu rusų valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo A. Ordašą, sakiusį, kad Rusija neteiks jokių paaiškinimų Lenkijai, kol ši „nepateiks konkrečių įrodymų“.
Jis pavadino Varšuvos pareiškimus, kad tai Rusijos raketa praskriejo Lenkijos oro erdve, tuščiais ir priminė praėjusių metų incidentą, kai šalia sienos su Ukraina esančiame Lenkijos kaime nukrito raketa, pražudžiusi du civilius.
W. T. Bartoszewskis vėliau žurnalistams sakė nurodęs A. Ordašui „nustoti testuoti šalies sienas“ ir tai, jog kitas panašus bandymas sulauks kur kas aštresnės Lenkijos reakcijos, „nes tai yra mūsų efektyvumo ir mūsų požiūrio į gynybą išbandymas“.
Jis teigė užtikrinęs Rusijos reikalų patikėtinį, kad Lenkija „gali reaguoti greitai ir efektyviai, jei tai vėl nutiks“.
Klausiamas, kokia būtų šalies reakcija į kitą tokį incidentą, W. T. Bartoszewskis atsakė, kad raketai „įskridus šiek tiek giliau į Lenkijos teritoriją, ji būtų buvusi numušta“.
Lenkų kariuomenė pranešė, kad penktadienį Rusijos raketa praskriejo Lenkijos oro erdve, Maskvai surengus didžiausią raketų ataką prieš Ukrainą nuo plataus masto invazijos pradžios.
Penktadienį po pietų Lenkijos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pareiškime nurodė, kad „objektas pažeidė Lenkijos oro erdvę 7.12 val. vietos laiku (6.12 val. Lietuvos laiku) iš Ukrainos sienos pusės“.
Tai buvo Rusijos sparnuotoji raketa, pridūrė karinė vadovybė.
Raketa Lenkijos oro erdvėje prabuvo tris minutes, penktadienį sakė Lenkijos kariuomenės operacijų vadovas Maciejus Kliszas (Macejus Klišas).
„Siuntėme savo pajėgas, naikintuvus, kad ją perimtų ir prireikus numuštų, tačiau dėl skrydžio trukmės ir maršruto (…) tai buvo neįmanoma ir raketa galėjo palikti Lenkijos teritoriją“, – sakė M. Kliszas.
Lenkijos kariuomenė platformoje „X“ šeštadienį pranešė, kad beveik 500 teritorinės gynybos pajėgų karių dalyvavo paieškoje rytinėje Liublino vaivadijoje ir kad neplanuojama imtis tolesnių veiksmų.
Nurodoma, kad paieškos metu neaptikta nieko, kas galėtų kelti grėsmę vietos gyventojų saugumui.
Kariuomenė padėkojo kariams už pasirengimą ir profesionalumą, o vietos gyventojams – už supratingumą.
Lenkijos civilinės ir karinės valdžios institucijos surengė skubius susitikimus, o Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) po incidento kalbėjosi su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu, sakė pareigūnai.
Ukrainos karinės oro pajėgos sakė, kad per masinę Rusijos ataką penktadienį sunaikinti 114 iš 158 oro taikinių. Ukrainoje tądien žuvo mažiausiai 30 žmonių, o dar per 160 buvo sužeisti.
2022 metų lapkričio 15-ąją per sprogimą grūdų džiovinimo objekte Pževode netoli Ukrainos sienos žuvo du civiliai. Tą dieną Rusijos pajėgos vykdė didelio masto ataką prieš Ukrainą – paleido apie 100 raketų į ukrainiečių energijos infrastruktūros objektus.
Įtarimai, kad Lenkijos teritorijoje nukrito rusų raketa, pakurstė nuogąstavimus, kad karas Ukrainoje gali virti platesniu NATO ir Maskvos konfliktu.
Po kelių mėnesių tyrimas patvirtino, kad raketa buvo ukrainiečių. Vis dėlto Vakarų lyderiai pabrėžė, kad bet kokiu atveju atsakomybė krenta ant Rusijos pečių, nes Kremlius ištisus mėnesius be paliovos puola ir apšaudo Ukrainą. Kremlius neigė esąs kaip nors susijęs su tuo incidentu.
