Balandžio 8 d. politinė partija išplatino pareiškimą dėl politinės padėties šalyje. Jį pasirašė partijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys. Skelbiame visą pareiškimo tekstą.
Šių metų vasario 24 dieną Rusija pradėjo karą prieš suverenią Ukrainą. Karo pretekstu tapo liguistos geopolitinės mąstysenos padiktuotos ambicijos, prieštaraujančios tarptautinei teisei ir Pasaulio Tvarkai. Rusijos kariauna Ukrainoje vykdo gausybę karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui. Rusija įgyvendina iš esmės nacių ideologiją, siekdama fiziškai sunaikinti ukrainiečių tautą.
Mes žavimės Ukrainos žmonių drąsa ir pasiaukojimu, visais būdais remiame Ukrainą jos kovoje už šalies laisvę ir tautos garbę, kur tik galime, nesiekdami reklamos, visokeriopai padedame broliškai ukrainiečių tautai, solidarizuojamės su visame pasaulyje vykstančiomis akcijomis Ukrainai remti.
Šiandien mes visi esame Rusijos sukelto karo dalyviai. Karas vyksta visose gyvenimo srityse; visuose, kartais ir žemėlapiuose nepažymėtuose karo frontuose – humanitarinės, pagalbos, kultūros, meno, sporto, istorijos, moralės ir kitose srityse.
Didžiuojamės visokeriopa nuoširdžia Lietuvos žmonių parama ukrainiečiams, galime džiaugtis, kad kovojanti Ukraina laiko Lietuvą viena draugiškiausių valstybių. Su viltimi žiūrime ir į kitų valstybių žmonių kylančius norus padėti ginantiems Ukrainos laisvę.
Džiaugiamės, kad Lietuvos žmonėms nereikalinga papildoma agitacija, ypač nereikalinga netikra agitacija, kylanti iš tų, kurie niekina Lietuvos žmonės, laiko juos tamsuoliais ir nesuprantančiais „šiuolaikinių vertybių“. Ukrainos vėliava šiandien kur kas aiškiau atspindi tikrąsias vertybes, nei mojavimas vaivorykštinėmis vėliavėlėmis.
Ukrainos vėliava šiandien kur kas aiškiau atspindi tikrąsias vertybes, nei mojavimas vaivorykštinėmis vėliavėlėmis.
Karo sąlygomis ypač svarbu didinti visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida ir politika. Prie to tikrai neprisideda vienos krypties akivaizdžiai šališkų propagandistų dominavimas nacionalinio transliuotojo programose, ypač matant jų nenuoseklumą: kaip niekur nieko, anksčiau ypač entuziastingai garbinti užsienio politiniai lyderiai dabar entuziastingai kritikuojami.
Euroatlantinės bendruomenės šalių vadovai skaudžiai klydo, manydami, kad visiškai karo beprotybei Rusijos vadovai nepasiryš. Klydo ir manydami, kad Ukrainos žmonės negins savo šalies, kuri, ne vieno „iškilaus“ Vakarų politiko žodžiais tariant, buvo įvardijama kaip turinti nebrandžią demokratiją, korumpuota valstybė su silpna ekonomika, valstybė su prezidentu – populistu, su ne itin puoselėjamomis „moderniomis“ žmogaus teisėmis.
Dalis Vakarų lyderių klysta ir dabar tikėdamiesi, kad šis karas jų nepalies arba bus galima atsipirkti mažai kainuojančiomis sankcijomis. Ukrainos žmonės, gindami savo šalį šiandien aiškiai parodo, kokios vertybės yra tikrosios, o kokios – tik dekadentiniai pramanai.
Ukrainos stiprybė – tai tautiškumo suvokimas, tikėjimo galia, šeima ir bendruomenė; tai leidžia šaliai ne tik apsiginti, bet, kaip mes visi viliamės, ir pasiekti pergalę. Krikščionių sąjunga, kaip gyvenimo patikrintas vertybes puoselėjanti politinė jėga, teigia, kad atėjo laikas visoje Europoje ir mūsų šalyje į politikos šiukšlyną mesti visas vertybines paikystes ir puoselėti vertybes, kurios leidžia mums būti nuoširdžiomis, tvirtomis ir teisingomis tautomis.
Mes, Krikščionių sąjunga, pritariame griežtų sankcijų taikymui Rusijai, kitoms ekonominio spaudimo priemonėms, bet pažymime, kad šiuo metu tai yra tik papildoma priemonė, siekiant apginti demokratija ir žmogaus teisėmis paremtą pasaulio sąrangą. Ukrainos užpuolimas yra karas prieš mus visus, ukrainiečiai ginklu gina ne tik save, bet ir mus.
Matydami visame pasaulyje reiškiamą žmonių meilę Ukrainai, esame nusivylę kai kurių Euroatlantinės bendrijos valstybių vadovų ir kitų aukštas pareigas užimančių politikų laikysena. Ne vienas šių politikų, dangstydami savo bailumą neva teisėtais „rinkėjų interesais“, ir teiginiais, kad „karas neturi būti mums našta“, „kad negalima skriausti paprastų žmonių“, ne tik nuolaidžiauja agresoriui, bet ir finansuoja Rusiją kare prieš Ukrainą ir visą Europą.
Apmaudu, kad Vakarų paramą Ukrainai trikdo įvairios dvejonės ir baimės. Liūdna stebėti, kai vadinantys save Vakarų visuomenės lyderiais iš esmės turi tik vieną vertybę – pinigus. Krikščionių sąjungos požiūriu tai nėra atsitiktinumas, bet vertybinės išsižadėjimo ir politikos supratimo klystkelių pasekmė.
Liūdna stebėti, kai vadinantys save Vakarų visuomenės lyderiais iš esmės turi tik vieną vertybę – pinigus.
Vyrai ir moterys Ukrainoje žino, kaip ginti savo šalį. Lietuva turi dėti dar daugiau pastangų, idant pažadinti ir tuos, kurie vis dar gyvena iliuzijomis, kad Europos ir pasaulio istorija, kova dėl vertybių vyksta kažkur toli ir mūsų neliečia. Suvokiant, kad karas prieš dabartinę, o gal ir būsimas, Rusijos agresijas pareikalaus didžiulio visuomenės susitelkimo, reikia nustoti skaldyti Lietuvos žmones, propaguojant ir į Lietuvos teisę perkeliant prigimtinei žmogaus prigimčiai ir sveikam pasaulio suvokimui prieštaraujančius išsigalvojimus, griaunančius šeimą ir žmogaus biologinę bei dvasinę prigimtį.
Lietuvos, kaip demokratinės valstybės, parlamente griežto vertinimo turėtų sulaukti ir siūlymai vertybinius įsitikinimus liečiančias nuostatas priiminėti siaurame „politinio elito“ rate, ignoruojant absoliučios piliečių daugumos nuomonę.
Turime ruoštis visuotinei šalies gynybai, kuriai ilgai nebuvo deramai ruošiamasi. Be investicijų ir praktinių darbų jai reikia kuo didesnės santarvės šalyje.
Krikščionių sąjunga mano, kad karas prieš Ukrainą negali baigtis kompromisu su blogiu. Šitas karas tikrai nėra Ukrainos problema. Problema yra Rusijos valstybė, mutavusi į geopolitinį monstrą; turi būti siekinys jos demilitarizacija ir imperinės ideologijos deideologizacija.
