Pernai Kretingoje įkurto Jurgio Pabrėžos fondo, kuriam vadovauja Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoja Asta Pocienė, entuziastai tęs pradėto Jurgio Pabrėžos kelio įtvirtinimo darbus. Taip pat Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios bokšte ketinama įkurti Jurgio Pabrėžos muziejų.
„Pernai sudarėme maršrutą, apimantį tas Žemaitijos vietoves, kuriose įvairiais savo gyvenimo periodais kunigu dirbo ir savo mokslinę, švietėjišką, gydomąją veiklą vystė Jurgis Pabrėža. Jų darbų tąsai vasarį laukiame lėšų iš Lietuvos kultūros tarybos. Bet, jeigu ir negautume lėšų, ir toliau sieksime įveiklinti, įtvirtinti tą kelią, kad jis būtų gyvas – juo domėtųsi moksleiviai, kultūros ir švietimo darbuotojai, savojo krašto istorija besidomintys žmonės“, – kalbėjo A. Pocienė.
Jos žodžiais, tam, kad įkurtas J. Pabrėžos kelias būtų gyvas, nuo vasario mėnesio startuos įvairūs renginiai – parodos, susitikimai, paskaitos, studijos parengimas. Jų pradžia – Šiluvoje, kur dvasinę popietę ves brolis pranciškonas Juozapas Marija Žukauskas ir pasaulietė pranciškonė Kretingos muziejaus istorikė Jolanta Klietkutė. O iš ten renginių ciklas keliaus per dar 5 savivaldybes, jų miestus ir miestelius – Varnius, Tverus, Raudėnus, Plungę ir Kretingą, kur gyveno ir dirbo kunigas, mokslininkas, liaudies gydytojas J. Pabrėža.
Sumaniusios įkurti Jurgio Pabrėžos kelią, kelios kretingiškės entuziastės apvažiavo vietas, kurios susijusios su J. A. Pabrėžos gyvenimu ir darbais: Lenkimus, kur jis gimė, Varnių seminariją, kur studijavo, 6 bažnyčias, kuriose dirbo, – Šiluvos, Raudėnų, Tverų, Plungės, Kartenos ir Kretingos. Po to ir kilo mintis kurti šio kelio koncepciją.
Pernai balandį į Kretingos pranciškonų vienuolyną susirinkę 7-ių Žemaitijos savivaldybių – Kretingos, Skuodo, Plungės, Telšių, Raseinių, Rietavo, Šiaulių – merai, kultūros, turizmo darbuotojai pritarė minčiai įkurti kultūros kelią, skirtą mūsų tautos šviesuoliui Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai atminti. Jurgis Pabrėža keliavo per daugel vietų, o paskutinė stotelė buvo čia, Kretingos vienuolyne.
„Tam, kad taptum vienuoliu – jis buvo pasaulietis pranciškonas – reikia charizmos, gilaus broliškumo jausmo, atvedusio jį čia, kur dirbo, gydė, pamokslavo ilgiausiai – 32-jus metus“, – tąsyk taikliai pastebėjo Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijonas Andrius Dobrovolskas.
D. Pocienė taip pat prasitarė, kad šiemet J. Pabrėžos fondo iniciatyva Kretingos katalikų bažnyčios bokšto aikštelėje bus įkurtas Jurgio Pabrėžos muziejus.
„Ši idėja jau yra aptarta su broliais pranciškonais ir parapijos klebonu Pauliumi Sauliumi Bytautu, jie palaiko mūsų sumanymą. Ekspozicijoje būtų autentiškų asmeninių daiktų iš Jurgio Pabrėžos celės Kretingos pranciškonų vienuolyne, jo sukauptos asmeninės bibliotekos knygų, kurios per šimtmečių permainas pasklido po pasaulį – jų yra surinka net Jungtinėse Amerikos Valstijose, jos atkeliaus ir turtins kuriamą muziejų“, – patikino D. Pocienė, viena aktyviausių J. Pabrėžos atminimo įamžinimo entuziasčių.
