„Tikybos mokytojus ir katechetus galima palyginti su sėjėjais, kurie sėja vaisių duodančią sėklą į pačią įvairiausią dirvą. Jie dirbdami mokyklose ar tarnaudami parapijose perduoda tikėjimą, skelbia Dievo žodį ir įkvepia jaunas širdis“, – sakė Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, juos sveikindamas spalio 26-osios vakarą Kauno arkikatedroje.
Arkivyskupo pakviesti ir Kauno arkivyskupijos Katechetikos centro suburti mokytojai bei katechetai savo maldos vakarą šventė su Eucharistijos adoracija, Rožinio malda ir šv. Mišiomis.
Jie aktyviai patarnavo liturgijoje: giedojo, skaitė skaitinius, nešė atnašas, skelbė apmąstytus Visuotinius maldavimus – už Šventąjį Tėvą, visus Bažnyčios ganytojus, taip ir valstybės vadovus.
Šiuos maldavimuose prašyta ir to, ko labiausiai, jų manymu, šiandien reikia mokyklų bendruomenėms – tai yra krikščioniškųjų vertybių perdavimo mokiniams; to, ko reikia mokytojams – tai yra ryžtingo ir drąsaus Dievo karalystės skelbimo; ir to, ko labiausiai reikia mokiniams – kad Dievas prakalbintų jų širdis ir jie drąsiai atsilieptų.
Homiliją pasakęs kunigas Vincentas Lizdenis atkreipė dėmesį, jog ir tiems žmonėms, kurie brangina Dievo žodį, neretai būdingas „išsisukinėjimas nuo Evangelijos“ , kai remiamasi tik atskirais jos posakiais, priežodžiais, bet ne esme.
Pasak kunigo Vincento, toks „raitymasis“ Evangelijos atžvilgiu yra tada, kai nebelaikome nuodėme to, kas iš tikrųjų yra nuodėmė. Nuodėmė yra išsiskyrimo su Dievu ir artimu vieta. Ignoruodami nuodėmę, neberandame sau vietos, tampame klaidžiojančiomis šmėklomis.
Bet gal Bažnyčia, daug kalbėdama apie nuodėmę, atstumia žmones?
Ne, sakyta homilijoje. Tai Bažnyčios kvietimas, o ne atstūmimas. Kvietimas į tą vietą, kur Kristus laukia, kur sklinda Jo gailestingumo šaltiniai.
