Pernai iš Katalikų Bažnyčios Vokietijoje oficialiai pasitraukė daugiau nei pusė milijono žmonių – gerokai daugiau nei bet kada anksčiau.
Vokietijos vyskupų konferencija trečiadienį pranešė, kad pernai iš Bažnyčios pasitraukė 522 821 asmuo, o 2021 metais – 359 338 žmonės. Tai buvo ankstesnis rekordas. Tuo tarpu prie Bažnyčios prisijungė tik 1 447 žmonės – maždaug tiek pat, kiek ir ankstesniais metais.
Vokietijoje liko beveik 20,94 milijono Katalikų Bažnyčios narių – šiek tiek mažiau nei ketvirtadalis gyventojų.
Vokietijoje žmonės, oficialiai priklausantys kokiai nors Bažnyčiai, be įprastų mokesčių moka ir vadinamąjį Bažnyčios mokestį, kuris padeda finansuoti Bažnyčią. Jei jie užregistruoja savo pasitraukimą iš Bažnyčios vietos valdžios institucijose, jiems nebereikia mokėti šio mokesčio. Mažai uždirbantiems, bedarbiams, pensininkams, studentams ir kitiems asmenims taikomos tam tikros išimtys.
Kasmet skelbiamoje statistikoje Vyskupų konferencija nenurodė išsamių žmonių pasitraukimo priežasčių. Tačiau pastaraisiais metais, kilus skandalui dėl dvasininkų ir kitų asmenų piktnaudžiavimo, daug žmonių nusigręžė nuo Bažnyčios.
2018 metais Bažnyčios užsakymu parengtoje ataskaitoje padaryta išvada, kad 1946–2014 metais dvasininkai Vokietijoje seksualiai išnaudojo mažiausiai 3 677 žmones. Daugiau nei pusė aukų buvo 13 metų ar jaunesni, o beveik trečdalis jų buvo Mišių patarnautojai.
Įvairios vyskupijos pavedė advokatų kontoroms ar kitiems asmenims parengti ataskaitas apie jų pačių praeityje nagrinėtus piktnaudžiavimo atvejus. Tai sukėlė didžiulę įtampą Kelno arkivyskupijoje, kur arkivyskupas kardinolas Raineris Maria Woelki (Raineris Marija Vėlkis) sulaukė plačios kritikos dėl to, kaip elgėsi su jo paties užsakyta ataskaita. Prieš daugiau nei metus jis pateikė atsistatydinimo prašymą popiežiui Pranciškui.
Vokietijos katalikų centrinio komiteto, įtakingos pasauliečių organizacijos, vadovė sakė, kad ją „liūdina, bet nestebina“ praėjusiais metais nusprendusių pasitraukti žmonių skaičius.
„Šis skaičius labai aiškiai kalba, – pareiškime teigė Irme Stetter-Karp (Irmė Steter Karp). – Bažnyčia prarado pasitikėjimą, ypač dėl piktnaudžiavimo skandalo. Tačiau šiuo metu ji taip pat nerodo pakankamai ryžto įgyvendinti krikščioniškojo gyvenimo Bažnyčioje ateities vizijas.“
Reaguodami į krizę, Vokietijos vyskupai ir I. Stetter-Karp organizacija vadovavo trejus metus trukusiam „Sinodo kelio“ procesui, kuris pasižymėjo įtampa tarp liberalų ir konservatorių ir sulaukė atviro Vatikano pasipriešinimo. Kovą vykusiame baigiamajame susirinkime Bažnyčia buvo paraginta pritarti tos pačios lyties asmenų sąjungų palaiminimui.
Keturi vyskupai blokuoja tolesnio reformų proceso finansavimą. Vyskupų konferencija praėjusią savaitę pareiškė, kad reikės ieškoti alternatyvaus finansavimo modelio.
