Praėjusį penktadienį Italijos valdžios institucijos, siekdamos apginti tradicines šeimos vertybes, išbraukė lesbietes motinas iš gimimo liudijimų. Kodėl šalies ministrei pirmininkei, kraštutinių dešiniųjų lyderei Giorgia Meloni (Džordža Meloni) tokia svarbi šeima, bando paaiškinti „CNE News”
Italijoje nurodyta, kad gimimo liudijime turi būti įrašyti tik biologiniai tėvai.
Tuo tvirtai įsitikinęs šiaurės Italijos Padujos miesto prokuroras.
Penktadienį miestas iš gimimo liudijimų pradėjo šalinti nebiologinių motinų lesbiečių pavardes.
Dabar šios moterys turi inicijuoti teisines procedūras, kad galėtų įsivaikinti savo partnerės vaikus, rašoma pranešime.
Šis Italijos valdžios žingsnis patraukė pasaulinės žiniasklaidos dėmesį, kuris daugiausia buvo sutelktas į pasekmes nukentėjusiems tėvams.
Mažai dėmesio skiriama vaikams, kuriems gimimo liudijimas yra vienintelis būdas oficialiai sužinoti savo kilmę.
Pasakojama, kad 2017 m. į valdžią atėjusi centro kairiųjų miesto taryba pažadėjo pakeisti tradicinius gimimo liudijimus. Vietoj „tėvo” ir „motinos” liudijime būtų buvę įrašyti „tėvas 1″ ir „tėvas 2″.
Tačiau G. Meloni vyriausybė pataisė savivaldybės tarybą praėjus šešeriems metams nuo šios politikos įvedimo. Šių metų pradžioje ji tą patį padarė Milane, kuriame, kaip ir Paduvoje, buvo nustatyta panaši tvarka.
Kaip ir surogatinė motinystė, homoseksualų santuokos Italijoje nėra įteisintos. Todėl homoseksualios poros turi pasirinkti, kas bus įregistruotas kaip teisėtas tėvas ar motina.
Iš esmės ši priemonė reiškia, kad šie, dabar neįteisinti tėvai, kurių kai kuriems vaikams jau suėjo šešeri metai, turės prašyti leidimo, pavyzdžiui, pasiimti vaikus iš mokyklos arba važiuoti su jais viešuoju transportu.
Nors konservatoriai palankiai vertina šią priemonę, įvairios žiniasklaidos priemonės kritikuoja naują politiką. Jų teigimu, tai yra dar vienas LGBT žmonių suvaržymas.
Tai pat manoma, kad G. Meloni vykdo „kryžiaus žygį, kad apsaugotų tradicinę šeimą”.
Tačiau G. Meloni šeimos vertybės iš tiesų atrodo svarbios – juk būtent dėl jų ji laimėjo rinkimus.
Su šūkiu „Dio, patria, famiglia” (Dievas, tėvynė, šeima) 45 metų Meloni pernai laimėjo Italijos rinkimus. Per rinkimų kampaniją katalikė ragino išsaugoti Italijos krikščioniškąją tapatybę, tradicinę šeimą ir šalį, kurioje daugiausia gyventų Italijos patriotai.
Tai netgi tapo priežastimi Vokietijos kairiųjų liberalų žurnalui „Stern” pirmajame puslapyje G. Meloni pristatyti kaip „pavojingiausią moterį Europoje”, rašo „CNE News”.
G. Meloni kovoje už tradicinės šeimos išsaugojimą svarbų vaidmenį atlieka surogatinė motinystė. Augančią pramonę skatina įvairios įžymybės, kurios neseniai susilaukė vaiko pasinaudodamos šia praktika.
Apskaičiuota, kad 2022 m. surogatinės motinystės vertė siekė 14 mlrd. dolerių (beveik 13 mlrd. eurų), o iki 2032 m. ji gali pasiekti 129 mlrd. dolerių (beveik 116 mlrd. eurų), teigia tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Global Market Insights”.
Nors Italijoje jau draudžiama išnešioti vaiką už kitą asmenį, dabar parlamentas rengia įstatymo projektą, pagal kurį surogatinė motinystė taptų „visuotiniu nusikaltimu”.
Daugelis šalių, kurios draudžia surogatinę motinystę savo viduje, deja, bet negali sustabdyti piliečių nuo išvykimo į užsienį ir nuo surogatinės motinystės paslaugų gavimo svetur.
Tačiau Italijos vyriausybė vis tiek nori imtis priemonių prieš šią amoralią praktiką: asmenims gresia baudos iki milijono eurų ir laisvės atėmimo bausmės iki dvejų metų.
Tai ne vienintelė kovos su surogatine motinyste priemonė, kurios imasi Italijos valdžios institucijos. Birželio mėnesį Lacijaus regiono, kuriam priklauso Roma, valdžia atšaukė savo paramą LGBT paradui „Pride”. Kadangi organizacija palaikė surogatinę motinystę, regiono vadovas nustojo remti šį paradą, teigdamas, kad nenori remti neteisėtos veiklos.
Kadangi organizacija palaikė surogatinę motinystę, regiono vdovas nustojo remti paradą, teigdamas, kad nenori remti neteisėtos veiklos.
Šalies konservatoriai pritaria šioms priemonėms. Tačiau jie nesupranta visos Italijos vyriausybės politikos. Pavyzdžiui, už gyvybę pasisakančios organizacijos kritikuoja galimą nemokamą kontraceptinių tablečių išdavimą. Ši diskusija vyksta jau kurį laiką, tačiau galutinis sprendimas dar nepriimtas. Kritikai teigia, kad nemokamas tablečių dalinimas neatitinka ankstesnių vyriausybės pareiškimų apie „demografinę krizę” Pietų Europos šalyje.
Ir iš tiesų, demografinė statistika Italijos vyriausybei kelia susirūpinimą. Italijos gyventojų skaičiaus mažėjimas yra vienas didžiausių Europoje. Praėjusiais metais Italijoje gimė 393 tūkst. vaikų. Tais pačiais metais mirė 713 499 žmonės.
G. Meloni vyriausybė nori iki 2033 m. padidinti gimimų skaičių bent iki 500 tūkst..
Kovai su šiuo nuosmukiu G. Meloni įsteigė Šeimos ir gimstamumo ministeriją ir numatė mokesčių lengvatas šeimoms, kad jos „iš naujo atrastų tėvystės grožį”.
Premjerė pareiškė, kad atėjo „laikas iš naujo atrasti tėvystės grožį” ir kritiškai vertina visuomenės tendencijas, kurios „dešimtmečius mums teigė priešingai”.
Kaip anksčiau pranešė CNE, Italijos ministrė pirmininkė tvirtai įsitikinusi, kad „neturi būti skandalinga sakyti, jog visi esame kilę iš vieno vyro ir vienos moters” ir kad „negali būti tabu sakyti, kad gimdyvė nėra skirta nuomai ir kad vaikai nėra pertekliniai produktai, kuriuos galima pasirinkti, o paskui galbūt grąžinti”.
Vis dėlto priemonės, kurių ėmėsi G. Meloni, sulaukia ir kritikos, ypač užsienyje.
Pavyzdžiui, balandžio mėn. Europos Parlamentas pasmerkė Italijoje skleidžiamą „prieš LGBT nukreiptą retoriką”.
Nyderlanduose liberalų parlamento narys Sjoerdas Warmerdamas pareiškė, kad dėl Paduvoje taikomų priemonių pateiks parlamentui klausimų. Jis paragino kadenciją baigiantį ministrą pirmininką Marką Rutte kreiptis į G. Meloni. Pasak S. Warmerdamo, Italijos priemonės yra „žeminančios”.
Kritikai sako, kad G. Meloni daugiausia rūpinasi tokiais klausimais kaip šeimos vertybės ir kultūra, kad nukreiptų dėmesį nuo kitos problemos – ekonomikos. Ši Italijoje jau seniai stagnuoja, o dabar šalis dar kenčia nuo infliacijos dėl karo Ukrainoje ir pandemijos padarinių.
Be to, ilgai atrodė, kad G. Meloni nepavyksta gauti Europos pagalbos sprendžiant migrantų srauto problemą.
Tačiau vos daugiau nei prieš savaitę pavyko pasiekti susitarimą, kurį G. Meloni pasveikino kaip „naują ir svarbų žingsnį sprendžiant migracijos krizę”.
Atsakydamas į kritiką, G. Meloni žemųjų parlamento rūmų pirmininko pavaduotojas Fabio Rampelli (Fabijus Rampelis) naujienų agentūrai „Reuters” balandį paaiškino, kodėl Italija taip daug dėmesio skiria kultūrinėms vertybėms ir šeimai.
„Mes neturime deimantų ar didelių naftos ir dujų išteklių. Italijos kasyklos apima kultūrą, gastronomiją, kalbą, menus, madą, istoriją, archeologiją ir paminklus. Tai yra tai, ką galime pasiūlyti pasauliui ir ką galime tobulinti”, – teigė jis.
