Apgadinta Telšių rajone, Pasruojės kaime, esanti Panų kalno Švč. Mergelės Marijos koplyčia, nulaužti jos teritorijoje stovėję trys mediniai kryžiai, ketvirtadienį pranešė Policijos departamentas.
Nuostoliai pastebėti trečiadienį, apie 10.30 valandą, šiuo metu pareigūnai juos nustatinėja.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo.
Panų kalnas arba Mergakalnis – istorinės ir mitologinės reikšmės objektas, alkakalnis, esantis Pasruojės kaime Telšių rajone. 1996 m. gruodžio 23 d. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Panų kalno koplyčia priklauso Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijai.
Panų kalną Lietuvos archeologas Fiodoras Pokrovskis įtraukė į Kauno gubernijos archeologijos žemėlapį, kurį jis išleido Vilniuje 1899 m. Kalną minėjo ir Petras Tarasenka 1928 m. knygoje „Lietuvių archeologijos medžiaga“. Panų kalno rytinėje dalyje nuo seno stovėjo dvi koplytėlės.
Apie vandalizmą šioje vietoje sovietmečiu rašė dar Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika. 1982 m. balandžio 4 d. jos buvo nuverstos ir nustumtos į tvenkinį. Koplytėlės atstatytos 1990 m. liepos mėn.
Panų kalnas minimas pasakojime, kad kai kraštą XVII a. užplūdo švedai, ten pasislėpė iš apylinkių subėgusios merginos ir jaunos moterys. Sužinoję po kalnu esant pasislėpusias merginas, švedai užvertę urvo angą ir taip palaidoję apie 2000 merginų ir jaunų moterų. Iš čia kilęs ir kalno vardas.
Žuvusiosioms atminti ant kalno buvo pastatyta koplyčia. Kalno papėdės šaltinis laikytas stebuklingu – jo vandeniu gydyta skaudančias akis.
Kalnas gausiai lankomas maldininkų religinių švenčių metu. Šioje vietoje pradedami Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai (liepos 1–12 d.).
