Rugsėjo 1-ąją, Mokslo ir žinių dieną, Kauno arkikatedroje bazilikoje šv. Mišias akademinei bendruomenei aukojo arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas. Tuo tarpu Vilniuje malda ir pamokslu naujų mokslo metų pradžią pažymėjo arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
Sveikindami studentus, dėstytojus ir moksleivius, abu ganytojai priminė, kad mokslo kelias yra ne tik žinių siekimas, bet ir dvasinis kvietimas atrasti Kūrėjo buvimą, prasmę bei misiją savo gyvenime.
Mokslas ir tikėjimas – ne priešprieša
Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pabrėžė, kad mokslas yra žmogaus proto ir vaizduotės ribų plėtimas, tačiau jo giliausia esmė – atrasti tvarką ir prasmę kūrinijoje. Ši tvarka, anot ganytojo, liudija Kūrėjo protą, todėl pažinimas galiausiai veda į santykį su Dievu. Jis citavo Josephą Ratzingerį (Benediktą XVI), kuris priminė, kad modernus mokslas išaugo krikščioniškuose universitetuose, nes buvo įsitikinimas: pasaulis yra sukurtas protingai ir jį galima pažinti.
Mokslas kaip meilės Dievui kelias
Pasak Kėvalo, moksliniai tyrimai ir studijos nėra tik praktinių žinių kaupimas, bet būdas patirti pasaulio protingumą, kuris liudija Kūrėją. „Mes savo protu atpažįstame kito Proto pėdsakus,“ – sakė jis. Taip mokslas tampa meilės Dievui būdu – įžvelgti Jo tvarką kūrinijoje ir atsakingai ją branginti.
Ekologija ir žmogaus atsakomybė
Arkivyskupas priminė, kad rugsėjo 1-oji krikščionių pasaulyje yra Pasaulinė maldos už rūpinimąsi kūrinija diena. Jis kvietė atpažinti ne tik ekologijos svarbą, bet ir „žmogaus ekologiją“ – prigimtinę tvarką, kurioje turime gyventi ne kaip kūrėjai, bet kaip tvarkos sergėtojai. Popiežius Leonas XIV savo žinioje akcentavo, kad ekologinis teisingumas yra ne tik aplinkosauga, bet ir socialinio, ekonominio bei antropologinio teisingumo klausimas, turintis gilią teologinę prasmę.
Vilties metai – pašaukimo atradimas
Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, sveikindamas akademinę bendruomenę sostinėje, pabrėžė Jubiliejinių Vilties metų dvasinį kontekstą. Jis priminė, kad kaip Jėzus Nazareto sinagogoje išdrįso paskelbti savo misiją, taip ir kiekvienas krikščionis turi atrasti Dievo jam parengtą pašaukimą. „Krikščioniškoji viltis nėra vien optimizmas – tai tikras pažadas, kad būsime su Viešpačiu,“ – sakė arkivyskupas.
Misija akademinėje bendruomenėje
Arkivyskupas Grušas kvietė studentus ir dėstytojus pažinti Dievo planą savo gyvenime ir nebijoti atsiliepti į misiją, kuri yra meilės ir gailestingumo liudijimas. Artėjantis 2026 m. Gailestingumo kongresas Vilniuje, pasak ganytojo, yra galimybė jaunimui įsitraukti į savanorystę, liudyti tikėjimą darbais ir ugdytis tarnystėje.
Pašaukimas ir drąsa
Abi homilijos priminė, kad mokslas ir tikėjimas reikalauja drąsos. Kaip Jėzus patyrė atmetimą savo gimtinėje, taip ir krikščioniui neretai tenka eiti prieš srovę – ginti tiesą ir moralinę tvarką net tada, kai dauguma jai prieštarauja.
Rugsėjo 1-osios žinia akademinei bendruomenei aiški: mokslas nėra tik žinių siekimas, bet kelias į gilesnį tikrovės ir Kūrėjo pažinimą. Jis tampa meilės Dievui forma, kviečiančia atsakingai gyventi, branginti kūriniją ir drąsiai liudyti tiesą bei viltį.
