Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį savo Kinijos kolegai pasakė, kad jų valstybių ryšiai yra „precedento neturinčio lygio“.
Taip jis pareiškė per derybas Pekine, surengtas prieš didžiulį karinį paradą.
Trečiadienį Kinijos sostinėje renkasi pasaulio lyderiai, įskaitant Šiaurės Korėjos vadovą Kim Jong Uną (Kim Čen Uną), kad pademonstruotų Pekino galią.
„Mūsų glaudus bendravimas atspindi strateginį Rusijos ir Kinijos ryšių, kurie šiuo metu yra precedento neturinčio lygio, pobūdį“, – per bendrą tiesioginę transliaciją V. Putinas sakė Kinijos prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui).
„Mes visada buvome kartu tada, ir mes esame kartu dabar“, – pridūrė jis, užsimindamas apie abiejų šalių bendradarbiavimą karo Ukrainoje metu.
Šią savaitę Xi Jinpingas surengė virtinę diplomatinių susitikimų, taip pat dalyvavo Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikime šiauriniame Tiandzino mieste – forume, kurį Kinija laiko alternatyva Vakarų šalių dominuojamam tarptautiniam bendradarbiavimui.
Trečiadienį Pekine vyksiančiame didžiuliame kariniame parade, skirtame paminėti Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-ąsias metines, dalyvaus apie dvi dešimtys pasaulio lyderių.
Rusija ir Kinija pasirašė susitarimą dėl dujotiekio „Sibiro galia 2“
Rusų energetikos milžinė „Gazprom“ ir kinų valstybinė kompanija CNPC antradienį pasirašė įpareigojantį susitarimą dėl dujotiekio „Sibiro galia 2“, kuriuo dujos iš Rusijos Jamalo telkinių per Mongoliją į Kiniją bus tiekiamos 30 metų, statybos, pranešė „Gazprom“ generalinis direktorius Aleksejus Mileris.
Apie tai rašo portalas „The Kyiv Independent“.
Sandoris buvo ilgai atidėliojamas dėl sunkių derybų dėl kainų ir kiekio. Tikimasi, kad naujuoju maršrutu bus tiekiama 50 mlrd. kubinių metrų per metus.
Maskva ir Pekinas taip pat susitarė padidinti tiekimą esama linija „Sibiro galia“ nuo 38 iki 44 mlrd. kubinių metrų per metus. A. Mileris apie tai paskelbė po trišalių Rusijos, Kinijos ir Mongolijos delegacijų derybų Pekine.
„Tai bus didžiausias, ambicingiausias ir daugiausiai kapitalo reikalaujantis dujų projektas pasaulyje“, – sakė jis.
Susitarimas pasirašytas po Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino susitikimų su kinų lyderiu Xi Jinpingu per vizitą Kinijoje, kur abi šalys pasirašė daugiau kaip 20 bendradarbiavimo susitarimų energetikos, technologijų ir kituose sektoriuose, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
Kaip rašo leidinys „The Wall Street Journal“, Pekinas po apstojusių derybų vėl susidomėjo dujotiekiu po to, kai šių metų pradžioje Izraelio ir Irano konfliktas sukėlė pasaulinį energetinį nestabilumą.
Pasaulinė sumaištis
Pirmadienio viršūnių susirinkime kinų ir rusų lyderiai kritikavo Vakarų vyriausybes. Xi Jinpingas pasmerkė tam tikrų šalių „patyčių poelgius“ – tai maskuota užuomina Jungtinėms Valstijoms, o V. Putinas gynė Rusijos invaziją į Ukrainą ir kaltino Vakarus pradėjus šį konfliktą.
„Kinijos ir Rusijos santykiai išlaikė tarptautinių pokyčių testą“, – antradienį V. Putinui sakė Kinijos vadovas.
Xi Jinpingas pridūrė, jog Pekinas yra pasiruošęs dirbti su Maskva „raginant teisingesnės ir logiškesnės pasaulinio valdymo sistemos kūrimą“.
Kinija niekada nepasmerkė Rusijos invazijos ir nereikalavo Kremliaus atitraukti karius. Dauguma Ukrainos sąjungininkų tiki, jog Pekinas aktyviai remia Maskvą.
Vis dėlto Kinija tvirtina esanti neutrali valstybė ir reguliariai ragina nutraukti kovas, tuo pat metu kaltindama Vakarų šalis prailginant konfliktą Ukrainos ginklavimu.
Xi Jinpingas ir V. Putinas nuolat palaiko ryšius ir praeitą mėnesį kalbėjosi telefonu. Kinijos vadovas tvirtino, jog džiaugiasi gerėjančiais Maskvos ir Vašingtono santykiais.
Kinijos vadovas gyvai dalyvavo V. Putino kariniame parade gegužės 9 dieną, skirtame paminėti pergalę prieš nacius Antrajame pasauliniame kare.
Šio vizito metu Xi Jinpingas teigė, jog Kinija ir Rusija „ir toliau gilina abipusį politinį pasitikėjimą ir strateginį bendradarbiavimą (…) bei įtraukė vertingo stabilumo ir teigiamos energijos į tarptautinę situaciją, kupiną persipynusios sumaišties“.
