Daugiau nei vienas iš 100 mirties atvejų pasaulyje įvyksta dėl savižudybės, antradienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), ragindama imtis skubių veiksmų siekiant sustabdyti didėjančią psichikos sveikatos krizę, ypač tarp jaunų žmonių.
PSO teigė, kad nors pastaraisiais metais savižudybių skaičius pasaulyje šiek tiek sumažėjo, pažanga kovojant su šia problema yra pernelyg lėta.
Jungtinių Tautų (JT) sveikatos agentūra nurodė, kad 2021-aisiais – paskutiniais metais, apie kuriuos turimi duomenys – pasaulyje buvo apytikriai 727 tūkst. savižudybių.
„Pasaulyje savižudybė yra daugiau nei vienas iš 100 mirties atvejų, o kiekvienam mirties atvejui tenka 20 bandymų nusižudyti“, – sakė PSO Neinfekcinių ligų ir psichikos sveikatos skyriaus laikinoji vadovė Devora Kestel.
Ji sakė žurnalistams, kad šios savižudybės „paveikė daugybę kitų gyvenimų ir pragyvenimo šaltinių, nes draugai, globėjai ir artimieji buvo priversti kovoti su neįsivaizduojamais sunkumais“.
PSO ataskaitoje „Pasaulinė psichikos sveikata šiandien“ pabrėžiama, kad savižudybės išlieka pagrindine jaunų žmonių mirties priežastimi įvairiose geografinėse ir socialinėse bei ekonominėse aplinkose.
Nustatyta, kad 2021-aisiais tai buvo antra pagrindinė 15–29 metų amžiaus mergaičių ir moterų mirties priežastis ir trečia pagrindinė tos pačios amžiaus kategorijos vyrų mirties priežastis.
Nepaisant to, kad 2000–2021 metais pagal amžių pakoreguotas savižudybių skaičius pasaulyje sumažėjo 35 proc., pasaulis vis dar nepasiekia užsibrėžto tikslo: vietoj siekiamo trečdaliu sumažinto savižudybių skaičiaus 2015–2030 metais, dabartinė pažanga rodo, kad bus pasiektas tik 12 proc. sumažėjimas, teigia PSO.
Stagnacija
Savižudybių skaičius sumažėjo visuose regionuose, išskyrus Šiaurės ir Pietų Ameriką, kur per tą patį laikotarpį savižudybių skaičius padidėjo 17 procentų.
Beveik trys ketvirtadaliai visų savižudybių įvyksta mažesnes pajamas gaunančiose šalyse, kuriose gyvena didžioji dalis pasaulio gyventojų.
Nors turtingesnėse šalyse savižudybių skaičius, palyginti su gyventojų skaičiumi, yra didesnis, sunku jį palyginti, nes jose paprastai turima daugiau duomenų nei mažesnes pajamas gaunančiose šalyse, nurodė PSO.
Agentūra įspėjo, kad nors savižudybių skaičius pamažu mažėja, psichikos sutrikimų, tokių kaip nerimas ir depresija, paplitimas stipriai didėja.
„2011–2021 metais psichikos sutrikimų turinčių žmonių skaičius augo sparčiau nei pasaulio gyventojų skaičius“, – teigiama ataskaitoje.
Naujausiais duomenimis, daugiau nei milijardas žmonių turi psichikos sveikatos sutrikimų.
PSO išreiškė ypatingą susirūpinimą dėl šių sutrikimo paplitimo tarp jaunimo.
Nors tikėtina, kad tai lemia daugybė priežasčių, PSO Psichikos sveikatos skyriaus vadovas Markas van Ommerenas (Markas van Omerenas) teigė, kad „dvi pagrindinės hipotezės yra šios: socialiniai tinklai ir COVID pandemijos poveikis“.
Atsižvelgdama į tai, PSO išreiškė susirūpinimą dėl to, ką pavadino investicijų į psichikos sveikatą stagnacija visame pasaulyje – vidutinės vyriausybės išlaidos psichikos sveikatai sudaro tik 2 proc. visų sveikatos biudžetų, o šis rodiklis nepakitęs nuo 2017 metų.
PSO nustatė, kad visame pasaulyje tik 9 proc. depresija sergančių žmonių gauna gydymą.
„Psichikos sveikatos paslaugų pertvarkymas yra vienas aktualiausių visuomenės sveikatos iššūkių“, – pareiškime teigė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas).
