Apgintoji mūsų Tėvynė prieš 33-ejus metus Sausio 13-ąją ir jos didvyriai, beginkliai stoję ginti laisvės, taip pat visi žuvusieji laisvės kovotojai buvo paminėti Šiluvos piligriminėje šventovėje.
Katechezę tądien sakęs diakonas Audrius Jesinskas jos pradžioje pacitavo Evangelijos pagal Matą (5, 9) eilutę „Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais“ bei pabrėžė, jog taika yra gẽra. Tačiau taikos nebeliko, susiskaldymas prasidėjo nuo pirmųjų tėvų nuodėmės ir tęsiasi iki pat mūsų dienų.
„Žmonės kartais sako: nuginkluokime pasaulį, ir baigsis karai“, – kalbėjo diakonas. Tačiau, pasak jo, brolžudiškos Kauno ir Abelio istorijos laikais tie ginklai buvo gal tik akmuo ar lazda, bet karas – brolio nužudymas – įvyko. Karas arba taika pirmiausia gimsta žmogaus širdyje.
„Renkuosi būti kariu dėl to, kad esu pasiruošęs ginti savo brolius ir seseris, o ne todėl, kad nekenčiu priešų“, – kalbėjo LR kariuomenėje 20 metų tarnaujantis diakonas, pabrėždamas, jog kariai yra ta žmonių grupė, kuri labiausiai nenori karo. Mūsų, visų krikščionių, laikysena karo atžvilgiu turi būti nepaliaujama malda už taiką, o žodyne negali likti tokio žodžio, kaip „nekenčiu“. Neapykanta priešui turi virsti meile skriaudžiamajam.
„Įsileiskime Jėzų į savo gyvenimą, taip mūsų namuose gims taika“, – tvirtino diakonas, kviesdamas žvelgti į Jėzų – vienintelį Taikos Kunigaikštį, galintį perkalti karo kalavijus.
Su ramybės palinkėjimu atvykusiems piligrimams Šiluvos bazilikoje bei tiesioginių transliacijų dalyviams Eucharistiją pradėjo arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ.
Marijos artumą Šiluvoje arkivyskupas Lionginas pavadino tarsi nuo blogio saugančiu apsiaustu. Prisiminė tragiškąją Sausio 13-osios naktį, kai žmonės savo susirinkimu prie Parlamento apgynė laisvę. Taip ir mes šiandien stovime – maldoje, nes laisvę ir taiką reikia nuolat puoselėti, ginti ir nuolat kurti. Tai dar geriau suvokiame Ukrainos karo tikrovėje.
Antrindamas pasakytos katechezės mintims, arkivyskupas minėjo, jog taika kyla iš vidaus, ir nėra tvirtesnio žmogaus už tą, kuris gyvena su Kristumi.
Komentuojant Mišių Evangeliją apie muitininko Levio – apaštalo Mato pašaukimą (Mk 2, 13–17), homilijoje kalbėta apie netikėtą Jėzaus elgesį, kai Jis sėdo valgyti su romėnų kolaborantais. Nereikalavo atgailos, bet ragino palikti netinkamą elgesį parodydamas meilę. Dievo malonė visada yra pirmesnė už žmogaus veikimą ar pastangas. Dievas veikia, kai mes jaučiamės silpni.
„Tegul ši malda Sausio 13-ąją stiprina pasitikėjimą Dievu, kuris niekada neapleidžia“, – sakė arkivyskupas L. Virbalas.
Šią Marijos ir mūsų Laisvės gynėjų dieną šventovėje patarnavo Raseinių dekanato kunigai. Giedojo Šiluvos parapijos choras, vadovaujamas Vytauto Šveikausko.
