Per artėjančius trejus rinkimus netrūks bandymų sumažinti jų prognozuojamumą, įspėja premjerė Ingrida Šimonytė.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos tarybos posėdyje sekmadienį aptardama politinę padėtį, I. Šimonytė pažymėjo, kad pavasarį laukia „rinkimai kabutėse“ su gerai prognozuojama pabaiga ir „gerai prognozuojama perspektyva, turėdama omenyje Rusijos prezidento rinkimus, ir „tikrieji rinkimai“.
„Kiti, tikrieji rinkimai – su sunkiai prognozuojama pabaiga (…) nes vakarų pasaulyje Akivaizdu, kad laisvoje Vakarų erdvėje netrūks bandymų mažinti visais būdais mažinti tą prognozuojamumą, tuo tikslu išnaudojant tai, ką visada laikėme savo stiprybėmis: žmogaus teises, žodžio laisvę, galimybę išreikšti savo nesutikimą su priimamais sprendimais taikaus protesto ar laisvo, slapto balsavimo forma“, – sakė ji.
Ji ragino „nepasiduoti Kremliaus bandymams“ ir išlaikyti paramą Ukrainai, taip pat „padaryti maksimaliai daug, kad Lietuvos gebėjimai atgrasyti o esant reikalui – ir gintis“ stiprėtų daug greičiau, taip pat – sutelkti jėgas partijoms siekiant didinti gynybos finansavimą.
Anot premjerės, pastarojo laikmečio geopolitinė situacija verčia spartinti Lietuvos planus dėl gynybos stiprinimo, kadangi nuo „tolesnės karo Ukrainoje eigos tiesiogiai priklausys, kiek turime laiko“.
„Jei Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, ji veikiausiai ne tik nenorės, veikiausiai – negalės sustoti. Perorientavus ekonomiką kariniams tikslams ir prirengus šimtus tūkstančių galvažudžių, perėjusi prie totalitarizmo šalies viduje, toliau suks karo mašiną bandydama išvengti valdžios kolapso. Valia priešstatai su NATO yra aiškiai deklaruota, galimybių perspektyva glūdi fronto linijoje Ukrainoje“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Anot jos, neverta kreipti dėmesio į Rusijos prezidento Vladimiro Putino žodžius, jog Rusija neketina veltis į konfliktą su NATO, nes „tai visada melas ir manipuliacija“
„Toje pačioje tiradoje jis aiškiai davė suprasti laikąs Ukrainą savo teritorija. Todėl nėra vertės kreipti dėmesio į Putino žodžius, nes tai – visada melas ir manipuliacija. Reikia kreipti dėmesį į faktus ir daryti tai, ką galime padaryti, kad maksimizuotumėme savo saugumą“, – kalbėjo Ingrida Šimonytė.
NATO įsipareigojimai dėl kolektyvinės gynybos lieka
I. Šimonytė pabrėžė, kad vykstant diskusijoms dėl NATO partnerių įsitraukimo kilus konfliktui ir penktojo straipsnio, numatančio kolektyvinę gynybą, taikymui, šiais įsipareigojimais nereikėtų abejoti.
„Natūrali yra prielaida, kad nuo pat nulinio momento ginsimės visi kartu, o dar geriau, jeigu visi kartu atgrasysime“, – kalbėjo ji.
Anot premjerės, „NATO garantijos yra visų pirma politinės“.
„Ir kartais, deja, demokratinių šalių politikai būna lėti kaip tik esminiais momentais. O penktasis straipsnis kaip tik ir kalba apie tokį. Ir nėra jokio tarptautinio teismo, kuriam galima būtų pateikti ieškinį už nepakankamai greitą sprendimų priėmimą. Todėl netinkama nei olimpinė ramybė, kad mes jau labai daug padarėme ir planuojame padaryti dar daugiau, nei bandymas kelti sumaištį bandant kelti nepasitikėjimą NATO partneriais apskritai“, – akcentavo Vyriausybės vadovė.
Penktadienį I. Šimonytė TV3 televizijos laidai „Dėmesio centre“ tvirtino, kad Lenkijoje egzistuojantys teisiniai apribojimai „nenumato pareigos“ siųsti karius į užsienį net ir vykstant karui, o tai galiotų ir kaimyninės Lietuvos užpuolimo atveju.
Ji pabrėžė, kad nepaisant to, jog kai kurios valstybės neturi „automatinio penktojo straipsnio jungiklio“, tai nereiškia, kad kolektyvinė Aljanso gynyba neveiktų.
„Kai garbingi atsargos kariškiai sako, kad reikia pasirengti veiksmų planą, jei politiniai sprendimai užtruks ilgiau – tuo nereikia piktintis. Kai politikai sako, kad nėra automatinio penktojo straipsnio jungiklio visame aljanse, tuo nereikia baisėtis. Tai nereiškia, kad kažkas mūsų negins, kaip rašoma clicbaitinėse antraštėse. Nes gintis pirmiausia turime mokėti patys. Ir pirmiausia – savo galvose“, – sakė I. Šimonytė.
Šiemet Lietuvoje vyks treji rinkimai: gegužę – prezidento, birželį – Europos Parlamento, spalį – Seimo.
