Kinijos hipergarsinio aparato bandymas, įskaitant itin greitos raketos paleidimą, žymi labai svarbų proveržį, bet Pekino gebėjimas praktiškai pritaikyti šią pažangią technologiją karyboje, nurodė ekspertai.
Amerikos gynybos vadovus nemaloniai nustebino žinia, kad liepą surengtą bandymą, kurio metu Kinijos hipergarsinis aparatas apskriejo aplink Žemės rutulį, vainikavo penkiskart greičiau už garsą skriejančios raketos paleidimas iš šio aparato virš Pietų Kinijos jūros, praeitą savaitgalį pranešė JAV žiniasklaida.
Galingosios šalys – JAV, Rusija ir Kinija – jau kurį laiką kuria hipergarsinius aparatus, galinčius išvystyti mažiausiai 5 machų greitį, bet iki šiol nė viena jų nebuvo pademonstravusi gebėjimo paleisti raketos iš skriejančio tokio tipo aparato.
Palyginus su balistinėmis raketomis, hipergarsiniai aparatai gali skrieti gana mažame aukštyje ir keisti skrydžio trajektoriją; tai atveria jiems galimybę išvengti dabartinių priešraketinės gynybos priemonių arba sukurtų sistemų, leidžiančių lengviau numušti atskriejančias balistines raketas.
„Kinai atrodo suvaldę terminį ir aerodinaminio smūgio poveikį, susijusį su hipergarsiniu greičiu“, – naujienų agentūrai AFP sakė gynybos strategijos analitikas Josephas Henrotinas (Žozefas Henrotenas), Prancūzijoje leidžiamo šios tematikos žurnalo DSI vyriausiasis redaktorius.
Pasak jo, tam reikia „milžiniškų skaičiavimo pajėgumų“.
Bet kokiu atveju, bandymas pademonstravo, kad Kinija yra padariusi stulbinamą technologinę pažangą
JAV gynybos pareigūnams šis Kinijos bandymas buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus, nurodė dienraštis „Financial Times“, remdamasis su žvalgybos duomenimis susipažinusiais šaltiniais.
Informacijos apie Pekino atliktą bandymą iki šiol negausu, bet analitikai spėlioja, ar raketa pataikė į numatytą taikinį – ir apskritai buvo koks nors taikinys.
„Didysis šuolis į priekį“
Bet kokiu atveju, bandymas pademonstravo, kad Kinija yra padariusi stulbinamą technologinę pažangą, nors daugelis ekspertų prognozavo, kad tai galėtų įvykti tik daug vėlesnėje ateityje.
„Pastarieji bandymai Kinijai yra didysis šuolis į priekį technologijų atžvilgiu“, – sakė Kinijos ekspertas Niklasas Swanstromas (Niklasas Svanstriomas), Stokholme įsikūrusio Saugumo ir plėtros instituto direktorius.
Tačiau kalbėdamasis su AFP jis pridūrė, „jog netgi jeigu jie turi šia technologiją, kur kas mažiau aišku, ar jie turi pajėgumų ją pritaikyti ir veiksmingai panaudoti per kovines operacijas“.
Be to, kad ir kokie svarbūs ateityje taptų itin didelį greitį išvystantys ginklai, bet koks šioje srityje Kinijos įgytas pranašumas prieš JAV toli gražu nepakeistų bendro karinių pajėgų balanso.
„Vis tiek turime suprasti, kad JAV toli lenkia Kiniją pagal bendras karines technologijas“, – teigė N. Swanstromas.
Kinija neslepia pasistačiusi mažiausiai vieną vėjo tunelį, tinkamą hipergarsinių ginklų ir sistemų aerodinamikos tyrimams.
Valstybinė įmonė „Aviation Industry Corp of China“ (AVIC) šį mėnesį patvirtino, kad buvo baigtas statyti hipergarsinis vėjo tunelis FL-64, kuriame oro srautas gali pasiekti aštuonių machų greitį, ir dabar turi „bandymų pajėgumus“, be kita ko, leidžiančius tyrinėti „ginklų atsiskyrimą ir nukreipimą“.
Kinijos mokslininkai taip pat stato vėjo tunelį JF-22, galintį imituoti skrydį 30 kartų didesniu už garso greičiu, rugpjūtį pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.
Kinijos mokslų akademijos mokslininkas Jiang Zonglinas (Dziang Dzonglinas) sakė CCTV, kad šis įrenginys gali būti naudojamas kuriant skraidančius aparatus, kurie galėtų „bet kurį Žemės rutulio tašką galėtų pasiekti per 1–2 valandas“.
