Sunku būtų mūsų tautoje tarp blaiviai žiūrinčių į gyvenimą surasti tokių žmonių, kurie nesuprastų, jog, jei norime, kad Lietuvoje gimtų daugiau vaikų, reikia kad būtų daugiau stiprių šeimų. Taip pat aišku, kad be žmonių nebus tautos. Susenusi valstybė yra lengvas grobis bet kokiam agresoriui. Tai – akivaizdu. Tačiau tarp valdžios galią turinčių, iš esmės, mažai kam tai rūpi.
Gimstamumo rodiklis per paskutinius metus tragiškai krito – iki 1,18 vaiko vienai moteriai, tuo tarpu tam, kad tauta neišmirtų rodiklis turi būti ne mažiau 2,1. Mes esame demografinės mirties zonoje. Tai yra akivaizdi ir sunkiai įveikiama grėsmė nacionaliniam saugumui. Krašto apsaugai reikalingus 5-6 BVP procentus mes rasime palyginti nesunkiai, o kuo užpildysime tik per 10 metų (ne karo metu) išmirusių kone 140 tūkst. asmenų netektį? O kiek dar mūsų emigravo…
Žiniasklaidą okupavę gausūs nacionalinio saugumo „ekspertai“ į tai nekreipia dėmesio. Šalies politikai neturi jokių aiškių programų šioms problemoms spręsti. Jie net gi priešingai daro – nuosekliai įgyvendina iš esmės „mirties kultūros“ ideologines nuostatas.
Padėtis sunki, greičiau tiktų žodis tragiška. Be esminių pokyčių situacijos pagerinti nepavyks. Pokyčiai turi būti ne tik socialinėje, bet ir kultūros, švietimo, sveikatos, teisės ir ekonomikos politikoje. Turime atstatyti pagarbą vyro ir moters kuriamai, santuokine atsakomybe grindžiamai, šeimai. Turime atgaivinti pagarbą tėvams auginantiems vaikus ir ypač didelėms šeimoms.
Pokyčiai turi būti ne tik socialinėje, bet ir kultūros, švietimo, sveikatos, teisės ir ekonomikos politikoje.
Vargu ar yra geresnė karjera gyvenime, kaip užauginti gausų būrį vaikų, žinančių ne tik savo teises, bet ir pareigas tvirtoje šeimoje. Tokios šeimos turi būti tikrieji žiniasklaidos „influenceriai“, o ne penktą kartą po skyrybų dūsaujantys. Valstybės visomis išgalėmis turi padėti tvirtoms šeimoms vaikus auginti, o ne be reikalo kištis į jų auklėjimą. Reikia pasitikėti ne biurokratine vaikų priežiūra, o Lietuvos šeima, kuri Lietuvos istorijoje įrodė esanti viso ko tvirtas pamatas. Reikia atsisakyti LGBT ideologija grindžiamos gyvybei priešiškos kultūros, kurios įgyvendinimas į panašią demografinę krizę įstūmė Europos sąjungą.
Deja, politikai tyli. Ką daryti žmonėms, kuriems rūpi išmirštanti Lietuva? Yra viena galimybė. Lietuvoje yra priimtas, bet praktiškai neįgyvendinamas „Šeimos stiprinimo“ įstatymas. Jis įpareigoja savivaldybių įstaigas ir institucijas inicijuoti bei įgyvendinti įstatyme numatytas priemones šeimoms stiprinti. Lietuvos Šeimos stiprinimo įstatymas suteikia nemažai priemonių ir galimybių vyriausybei, savivaldybėms aktyviai stiprinti šeimas Lietuvoje. Prie šio įstatymo turėtų būti priderinti kiti įstatymai. Šis įstatymas šalia daugelio šeimą stiprinančių nuostatų teigia jog:
- „Šeimos pagrindas yra laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas, taip pat giminystės ryšys tarp artimųjų giminaičių, o šeimos narius siejančios teisės ir pareigos yra prigimtinės“.
- „Vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje, jausdamas laimę, meilę ir supratimą“.
- „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos, kūrimo pagrindas“.
- „Motinystė, tėvystė ir vaikystė turi būti visokeriopos apsaugotos“.
- Taigi turime instrumentą, kuriuo pagrindu galime įstatymiškai reikalauti to, ko reikia mūsų šeimoms, o ne LGBT ideologams. Imkimės mes, atsakingi Lietuvos piliečiai, remdamiesi savo ir kitų šalių patirtimi užpildyti šį įstatymą konkrečiu turiniu. Aiškus matymas kaip tvarkytis mūsų šalyje yra „Šiluvos deklaracija“. Pasitelkime ją.
Visus atsakingus Lietuvos piliečius, nesvarbu kokią organizaciją atstovauja, kviečiam jungtis prie iniciatyvos visuomenei telktis forume „Šeima 2050“. Jame pradėsime kurti Lietuvos šeimai stiprinti programą ir telkti norinčius augančios Lietuvos. Prisidėkite savo patirtimi, žiniomis ir energija. Tai vyks birželio 6 d. Kaune konferencijos metu (pradžia 10 val. Papilio 5, Kaune).
