Popiežius Pranciškus kovo 25 d., bendrystėje su viso pasaulio katalikų vyskupais, paaukos Rusiją ir Ukrainą Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai. Paaukojimo aktas įvyks 18 val. Lietuvos laiku per atgailos apeigas Šv. Petro bazilikoje.
Pagrindinis apeigų aspektas yra susikaupimas ir malda prieš asmeninę išpažintį. Visa Šv. Petro bazilika tiesiogine prasme bus paversta klausykla – kelios dešimtys nuodėmklausių nuošalesnėse šventovės vietose išklausys tikinčiųjų, norinčių gauti Susitaikinimo sakramentą, išpažintis.
Atgailos pamaldų metu įvyks popiežiaus paskelbtas Rusijos ir Ukrainos paaukojimas Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai – malda, prašant Marijos išgelbėti žmoniją nuo karo.
Tai nebus pirmas Bažnyčios istorijoje popiežiaus atliktas paaukojimo Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai aktas – ypatingo pamaldumo Mergelei Marijai išraiška, pradėta praktikuoti po 1917 metais Fatimoje, Portugalijoje, įvykusių Mergelės Marijos apsireiškimų ir tiesiogiai susijusi su apsireiškimų regėtojų perduota Marijos žinia-prašymu: kad Rusija atsiverstų. Paaukojimo Fatimos Marijos Širdžiai aktą yra atlikęs ne vienas popiežius.
1942 metais popiežius Pijus XII Marijos Nekalčiausiajai Širdžiai paaukojo visą pasaulį, meldė Mariją išgelbėti žmoniją nuo karo.
1952 m. liepos 7 d. Pijus XII pakartojo šį aktą melsdamas Rusijos atsivertimo. Jis paaiškino šio akto prasmę ir Dievo Motinos užtariamosios galios ištakas apaštališkajame laiške Sacro vergente anno, ten didžiausią dėmesį skyrė sunkumus patiriantiems ateistinio režimo engiamiems krikščionims, meldėsi už visą pasaulį, ypač už tautas, kurios dėl savo padėties laukia Marijos meilės ir užtarimo.
Popiežiai šv. Paulius VI 1964 m. ir šv. Jonas Paulius II 1981, 1982 ir 1984 m. pakartojo paaukojimą.
1984 m. kovo 25 d., šv. Jonas Paulius II priminė Fatimos Marijos prašymą, savo pirmtakų atsakus, ir, dvasinėje vienybėje su visais Bažnyčios ganytojais, meldė Mergelės Marijos, per savo Nekalčiausiąją Širdį visiems skleidžiančios vilties šviesą, užtarimo, kad ji savo motiniška ir Viešpaties tarnaitės meile apglėbtų pasaulį.
Būdama „Žmonijos ir Tautų Motina, Marija žino apie jų kančią ir viltį, savo motiniška širdimi jaučia visas kovas tarp gėrio ir blogio, šviesos ir šį pasaulį sukrėtusios tamsos“, – sakė 1984 m. paaukojimo maldoje šv. Jonas Paulius II, kartodamas maldos žodžius: „Tavo apgynimo šaukiamės, šventoji Dievo gimdytoja! Mūsų maldų neatmeski mūsų reikaluose, bet nuo visokių pavojų mus visados gelbėk“.
