Pilietinio karo nebus, tačiau pasaulinio nestabilumo metu Lenkija vėl seks pasroviui, siekdama įtikti ir Berlynui, ir Paryžiui, rašo Krokuvos Jogailaičių universiteto profesorius Andrzejus Nowakas.
Pilietinio karo nebus, nes paaiškėjo, kad opozicija savo tikslų pasieks ir be jo. Džiaugiuosi, kad pilietinio karo nebus – šiuo metu Lenkijai jis būtų ypač pavojingas.
Donaldas Tuskas, padedamas draugiškos žiniasklaidos ir visos liberaliosios Europos palaikymo, greičiausiai perims valdžią. Dėl to nesidžiaugiu, nes nesu tokios valdžios gerbėjas. Jis turės visišką teisminę valdžią, vietinės valdžios galią, daugumą Senate ir bus visiškai susiderines su diktatūra Briusely.
Svarbiausia, jis turės visišką žiniasklaidos dominavimą bent pusei su mūsų šalies žiniasklaida susijusių protų. Netrukus jis turės galimybę užantspauduoti šią kontrolės sistemą, perimdamas vykdomąją valdžią.
Laimei, Lenkijos prezidentas lieka savo poste
Koalicija, kurią sudarys opozicija, laimei, nereiškia politikos ar istorijos pabaigos. Laimei, Lenkijos prezidentas lieka savo poste. Tai labai svarbu, nes PiS išsaugos galimybę palaikyti prezidento veto teisę prieš žalingiausius sprendimus, kuriuos norėtų priimti D. Tusko vadovaujama vyriausybė.
Pasaulinio, taip pat ir regioninio nestabilumo, būtent Rusijos agresijos prieš Ukrainą, metu Lenkija vėl leisis pasroviui, kad įtiktų ir Berlynui, ir Paryžiui, arba bent vienai iš šių sostinių, jei atsitiktų taip, kad tarp jų kiltų nesutarimų. Ši naujoji vyriausybė taip pat stengsis per daug neerzinti Maskvos – juk ir Berlynas, ir Paryžius nori atnaujinti bendradarbiavimą su Maskva. Tai gali atgrasyti nuo bet kokių minčių likviduoti ar apriboti Lenkiją, kuri tapo nepatogi didiesiems kaimynams, nes dabar ji vėl bus “patogi” ir patikima.
Ar turėtume džiaugtis, kad grįžtame prie tos pačios Lenkijos saugumo formulės, kokia buvo XVIII a. valdant Augustui III ?
Nenusiminkime ir nesidžiaukime. Toliau dirbkime, kur galime ir kaip galime, dėl mūsų bendrų namų. Nesame vieni, ir ne tik todėl, kad nė viena partija per Lenkijos rinkimus nesurinko tiek balsų, kiek ta, kuri 2023 m. spalio 15 d. balsavime užėmė pirmąją vietą.
Dar svarbiau yra tai, kad daugiau nei 30 Lenkijos kartų prisidėjo prie Respublikos laisvės ir nepriklausomybės kūrimo. Šis paveldas yra ne tik pareiga, bet ir pergalės vilties mums pamatas, net ir neobarbariniais laikais, kaip dabar.
