Airijos vyskupai nusprendė iki 2030 m. 30 proc. bažnyčios teritorijos grąžinti gamtai. Šalyje, kuri dėl savo žalių, nepaliestų kraštovaizdžių traukia daugybę turistų, jie siekia tapti enciklikos „Laudato Si'” įgyvendinimo pradininkais, rašo CNA.
Pasak vyskupo Martino Hayeso (Martino Hajeso), Airijos vyskupų konferencijos Laudato Si’ darbo grupės (LSWG) vyskupų koordinatoriaus, šios iniciatyvos ištakos – 2022 m. gruodį Monrealyje vykusio COP15 susitikime (JT konferencija biologinės įvairovės klausimais), kurio dalyviai sutarė „iki 2030 m. grąžinti 30 proc. žemės ir jūros plotų gamtai”. Renginio metu po ketverius metus trukusių derybų daugiau nei 190 valstybių pasiekė susitarimą.
Airijos Bažnyčia nedelsdama ėmėsi veiksmų.
„Manėme, kad tai puikus tarptautinis įvykis, ir pagalvojome, kaip būtų, jei Bažnyčia padarytų tą patį”, – sakė Airijos katalikiškos organizacijos „Tròcaire” pareigūnė Jane Mellett (Džein Melet), priklausanti 12 narių Laudato Si’ darbo grupei, kuri gimė po 2015 m. enciklikos paskelbimo.
„Niekada neturime pamiršti, kad būsimosios kartos turi teisę gyventi gražiame, nesuniokotame ir nesuterštame pasaulyje ir kad tai dabartinei žmonių kartai suteikia rimtą pareigą rūpintis kūrinija, kurią gavome iš dosnių Dievo rankų”, – yra sakęs popiežius.
Jis neseniai pranešė, kad rašo antrąją savo enciklikos Laudato si’ dalį, kurioje bus atsižvelgta į atsakomybės už gamtą srityje pastaruoju metu iškilusius naujus klausimus.
Praėjusių metų kovą pradėję projektą, Airijos vyskupai liepą paskelbė priemones aplinkosauginiams tikslams įgyvendinti.
„Kai kalbame apie Bažnyčios teritoriją, kalbame apie žaliąją zoną aplink kiekvieną parapijos bažnyčią, kuri paprastai yra viešoji erdvė”, – aiškino M. Hayesas. Tai galėtų apimti didžiulę teritoriją, nes 2022 m. Katalikų kunigų asociacijos (AKK) atlikto tyrimo duomenimis, 26 šalies vyskupijose suskaičiuotos 1 355 parapijos ir daugiau kaip 2 650 bažnyčių ar mišių centrų.
Kaip pirmoji konkreti užduotis parapijoms siūloma sudaryti grupę, kuri „įvertintų savo parapijos teritoriją ir sudarytų teritorijos planą, kad iki 2030 m. 30 proc. jos būtų grąžinta gamtai”. M. Hayesas patarė joms „pasitelkti vietos sodininkystės centrų ekspertus ir sodininkus”.
Bažnyčia savo interneto svetainėje kaip biologinės įvairovės žemėlapio sudarymo būdą siūlo „žemės sklypų kontrolinį sąrašą”, kuris padės įvertinti nuosavybę. Parapijiečiai kviečiami išvardyti savo gamtinius išteklius – vietinę gyvatvorę, natūralią akmenų sieną, daržovių sklypą, komposto sistemą ar net sodą ar vaiskrūmius.
Kad dalis Bažnyčios teritorijos taptų „apdulkinimo ir biologinės įvairovės rojumi”, išsamiai aprašomi paprasti ir praktiški žingsniai. Pavyzdžiui, bendruomenė gali pasodinti apdulkinimui draugiškų svogūnėlių, įrengti bičių viešbutį, sukurti medelyną, apsodinti krūmus ir gėlynus, skatinti naudoti alternatyvius energijos šaltinius arba organizuoti atliekų perdirbimo sistemą.
Pasak popiežiaus, nauji ekologiniai sprendimai gali pakeisti mūsų požiūrį į Žemės ir žmonijos gyvenimo ateitį, santykius su ištekliais, žmonijos ir visos gyvosios kūrinijos gyvenimą. Jie gali pakeisti požiūrį ne tik į ekologinius klausimus, bet ir į žmoniją, suvokti ją kaip gebančią įsiklausyti į vargstančiųjų šauksmą, tapti naujos visuomenės raugu.
