Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvoje vėl užvirė diskusijos apie tai, ką turėtume daryti su sovietiniais paminklais.
Politikai, ne vienerius metus toleravę sovietinę simboliką savo miestuose, raginami atsisakyti toliau saugoti tokią istorinę atmintį. Tuo tarpu kultūros specialistai nuogąstauja, kad toks paminklų šalinimas taps masiniu griovimo vajumi, kuris palies ne tik sovietinių karių atminimo ženklus.
Kaip elgtis su sovietiniais paminklais? Kokį poveikį mums daro tokių skulptūrų egzistavimas šiandien? Ar egzistuoja alternatyvos paminklų šalinimui? Ar tokia istorinės atminties peržiūra yra „kova su mirusiais“? Kokią istorinę atmintį turime kurti mes patys? Apie visą tai kalbamės su istoriku, Seimo nariu Valdu Rakučiu.
Pokalbio temos:
0:00 Intro
0:53 Kas apskritai yra paminklas? Kokį idėjinį krūvį visuomenei neša šis ženklas?
3:24 Kaip elgtis su atminties ženklais, kurie yra ne šiaip viešose erdvėse, bet laidojimo vietose?
7:53 „Demilitarizuoti“ kapines ar perlaidoti?
10:05 Ar informacinė lenta išspręstų paminklo egzistavimo problematiką?
13:48 Kas turi spręsti dėl tokių paminklų naikinimo arba saugojimo? Vietos bendruomenė, ekspertų taryba ar politikai?
17:46 Sovietinio paveldo problema yra tik paminklai ar kažkas daugiau? Kur brėžti ribą tarp viešosios erdvės desovietizacijos ir griovimo vajaus?
20:20 Ar desovietizacijos banga nesunaikins ir kitų atminimo ženklų, skirtų laikotarpiams ir asmenybėms, kurie ne visada vertinami vienareikšmiškai?
25:34 Seimas uždraudė naudoti Georgijaus juostelę, simbolius Z ir V. Kodėl apskritai egzistuoja toks dalykas kaip simbolių draudimas ir kam jis reikalingas?
30:18 Kokius atminties ženklus Lietuva turėtų pastatyti, norėdama įtvirtini savo istorinę atmintį?
35:38 Ką daryti su desovietizuotomis miestų vietomis? Statyti lietuviškos istorinės atminties ženklus ar palikti šią vietą tuščią?
