Tomas Viluckas. Vokietijos katalikų pinigai ir amžinosios tiesos

Bažnyčios Vokietijoje padėtis kelia viso pasaulio katalikų susirūpinimą. Savo Sinodinį kelią pradėjusi, kaip atsaką į lytinio piktnaudžiavimo problemą, ši Bažnyčios dalis pasuko į katalikų mokymo revizavimą.

Ne paslaptis, kad ir Vatikano pareigūnai yra labai susirūpinę dėl Katalikų Bažnyčios Vokietijoje likimo.

„Sinodinis kelias priėmė sprendimus, kurie ne visai atitinka šiuo metu galiojančią Bažnyčios doktriną“, – pareiškė popiežiaus valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas (Pjetras Parolinas) išsyk po asamblėjos Frankfurte, kai vokiečiai nusprendė laiminti vienalytes santuokas, šventinti moteris diakonėmis, pertvarkyti bažnytines struktūras.

P. Parolinas ypač kritiškai įvertino tai, kad ir Vokietijos vyskupai pritarė Sinodinio kelio pasiūlymui laiminti tos pačios lyties poras. „Man atrodo, kad Šventasis Sostas šiuo klausimu jau labai aiškiai pasisakė Tikėjimo mokymo dikasterijos dokumentu“, – sakė kardinolas. „Tokia yra Romos pozicija“, – pridūrė jis.

Savaitgalį buvo priverstas trauktis iš pareigų Osnabriuko vyskupas Franzas Josefas Bode (Francas Jozefas Bodė), kuris laikomas vienu iš Sinodinio kelio sprendimų architektų. Formali atsistatydinymo priežastis – piktnaudžiavimo Bažnyčioje ataskaitoje buvo nustatyta, kad jis netinkamai sprendė seksualinio išnaudojimo atvejus savo vyskupijoje šiaurės vakarų Vokietijoje. Tačiau tuo Vatikanas pasiuntė ir netiesioginį signalą vokiečiams, nes F. J. Bode pagal kanonų teisę dar turėjo vyskupauti.

Net popiežius Pranciškus yra pasakęs, kad Vokietijai nereikia dviejų protestantiškų Bažnyčių, matyt turėdamas omenyje, kad sinodo sprendimai yra panašūs į šiuo metu toje šalyje įsitvirtinusį liuteroniškąjį požiūrį. Taip pat jis ne kartą yra pabrėžęs, kad Bažnyčia negali virsti į nevyriausybinę organizaciją, tuo būdu netiesiogiai apeliuodamas į Vokietijoje vyraujančias tendencijas.

Tačiau kol kas Vatikanas nesiima jokių griežtesnių žingsnių, nedaro oficialių skambių pareiškimų, nesiunčia į Vokietiją pasiuntinių su ypatinga misija, o tik stebi ten vykstančius procesus.

Tai daugeliui katalikų kelia susirūpinimą. Akivaizdu, kad Roma lūkuriuoja bandydama išlaviruoti, kad nekiltų didelis susipriešinimas tarp jos ir Vokietijos katalikų lyderių. Tuomet pasirodytų naujos schizmos šešėlis Katalikų Bažnyčioje.

Kuo būtų galima paaiškinti tokią vokiečių laikyseną? Žinoma egzistuoja istoriniai veiksniai, o kaip žinia istorija yra linkusi kartotis. Nevalia pamiršti, kad per pastaruosius pusantro tūkstančio Europos gyvavimo metų, germanai buvo aktyvūs mūsų žemyno istorinių peripetijų dalyviai. Jie niekada nemėgo, kad galios svertai būtų kažkieno kito, o ne jų rankose. Tai pasakytina ne tik apie politinius, bet ir bažnytinius procesus.

Kitas dalykas, kad 19 a. susikūrus moderniam Vokietijos valstybingumui, Bažnyčios visada buvo lojalios šią šalį valdančiam elitui. Pakanka prisiminti itin nemalonią istoriją, kai katalikų Centro partija savo laiku padėjo Adolfui Hitleriui uzurpuoti valdžią. Kuo viskas baigėsi – gerai žinome.

19 a. susikūrus moderniam Vokietijos valstybingumui, Bažnyčios visada buvo lojalios šią šalį valdančiam elitui.

Todėl vokiečių kardinolas Walteris Kasperis prisiminė nacizmo pamokas kalbėdamas apie dabartinę padėtį Vokietijos katalikybėje. Akivaizdu, kad ir dabar priimti Sinodinio kelio sprendimai yra neslepiamas pataikavimas Vokietijoje vyraujančiai politinei konjunktūrai.

Tačiau egzistuoja ir dar viena priežastis dėl kurios vokiečiai jaučiasi savotiškais padėties šeimininkais. „Jei Vokietija pradės spausti dėl tam tikrų dalykų, turėdama visus pinigus, tai bus problema“, – neseniai aiškino prancūzų katalikų dienraščiui „La Croix“ neįvardintas kardinolas iš Vatikano.

Sunku vėl neprisiminti istorijos. Juk pirmasis skilimas Vakarų krikščionybėje buvo sąlygotas ne tik teologinių debatų, bet ir finansinių klausimų. Prisiminkime, kad indulgencijų pardavinėjimas atsirado dėl didelių finansinių Romos problemų, kurių nenorėjo savo piniginėmis užkišti vokiečių aukštuomenė. Todėl ji parėmė Martino Liuterio maištą prieš Romą.

Žvelgdami į mūsų laikmečio aktualijas neturėtume pamiršti, kad dėl 6,7 mlrd. eurų, kuriuos Katalikų Bažnyčia Vokietijoje 2021 m. uždirbo iš šioje šalyje renkamo religijos mokesčio, jos vyskupai vadovauja turtingiausioms vyskupijoms planetoje. Palyginti su šiais skaičiais, Vatikano metinis veiklos biudžetas, kuris siekia tik apie 300 mln. eurų, nublanksta.

Vienas iš Vatikano pajamų šaltinių yra vadinamasis Petro skatikas. Šis privalomas mokestis, kanoniškai taikomas visoms pasaulio vyskupijoms, 2021 m. Šv. Sostui atnešė 59 mln. eurų. Trečdalis šios sumos atkeliavo iš trijų šalių – Jungtinių Valstijų, Italijos ir Vokietijos. Beje, šie to paties „La Croix“ skelbiami duomenis nėra vieši.

Štai Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ 2022 m. liepą atskleidė, kad Vokietijos katalikų vadovai kasmet į Romą siunčia 10 mln. eurų. Iš šios sumos 5,1 mln. eurų yra savanoriškas, o 2,4 mln. eurų – privalomas mokestis. Be to, 160 tūkst. eurų skiriama Popiežiškajam Grigaliaus universitetui ir Teutonų kapinėms Vatikane finansuoti.

Dvi katalikiškos nevyriausybinės organizacijos Vokietijoje skyrė 1,85 mln. eurų Evangelizacijos dikasterijai – tarnybai, atsakingai už Bažnyčią pietinėje pasaulio dalyje.

Vokietijos Bažnyčia yra ne tik tiesioginio Vatikano finansavimo šaltinis, bet ir ekonominė galia paremti Rytų krikščionis. Tokių Vokietijos katalikiškų labdaros fondų kaip „Kirche ir Not“ ar „Renovabis“ logotipai puikuojasi visur Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje. Beje, ir Lietuvoje sunku būtų rasti didesnę parapiją ar bažnytinę organizaciją, kurios veiklą nebūtų parėmę vokiški pinigai.

Vis tik iš anksčiau pateiktų skaičių matyti, kad Bažnyčia Vokietijoje skiria daug pinigų katalikiškoms agentūroms, Maltos ordinui, bet ne tiek jau daug konkrečiai Vatikanui. Tad netiesa būtų sakyti, kad vokiečių aukos sudaro Romos biudžetą. Todėl nesąžininga būtų teigti, kad Roma iškeis amžinąsias tiesas į vokiškus pinigus.

Žinoma, kad finansinis veiksnys egzistuoja, tačiau jis nėra lemtingas. Daug svarbiau yra kelti klausimą ar Katalikų Bažnyčia netaps, įvairių bažnytinių provincijų su adaptuota prie vietinių papročių doktrina, federacija? Jei germanų vyskupai galutinai neatsižadės savo pašaukimo saugoti tikėjimo lobyno integralumą, o Roma jiems to įsakmiai neprimins, tokia ateitis taps visai galima.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

32 KOMENTARAI

  1. Su visa pagarba autoriui.Bet man atrodo čia tyčia viskas daroma sugriauti bažnyčias ir žmoniu tikėjima.Viskas papspartėjo po Great Reset paskelbimo didžiojo kabutėse perkrovimo.Kabinant žmonėms makaronus dėl klimato kaitos kad čia žmones atseit kalti.Kad griūna iš oriniai doleriai kuriuos taškėJie kur norėjo.Viskam jie nori sugalvoti pasakas paaiškinimus bet jiems nepavyksta.Tad nusprendė viska griauti tame tarpe ir bažnyčias jų standartus ir papročius.

    • Gerai pasakyta. Bet mums taip pat reikia pasižiūrėti į savo kiemą. Pas mus irgi tyčia bandoma griauti, naikinti tikėjimą, naikinti bažnyčias. Ką padarė karantinas, kuris uždraudė dalyvauti žmonėms bažnyčiose. Nebuvo būtinybės, nes erdvės didelės ir atstumai. Politika dabartinės daugumos neturi elementarios pagarbos žmonėms, juk paprasti žmonės vadinami “gyvulių ūkis”. Reforma po reformos tik naikina mūsų valstybę. Politikai dirba tiems, kurie turtingi ir vis dar nepasisotina. Naikinamos šeimos politikai lenda net po anklode(nes reikia sutikimo). Čia jau persekiojimas jau be ribų. Jau nekalbant, kad nebėra teisingumo ir žmonės nebetiki teisingumu.

    • klausimas ar tikintis pagal Tikėjimo išpažinimo paniatkes? mes nežinome, atsiprašome už galimus nesklandumus. dėkojame už supratimą ir aukas.

  2. Šita organizacija ,vadinama katalikybe ,sugrius kaip kortų namelis.Kiek ilgai dar Dievas pakęs tą mafijinę ,masoninę su gyvu tikėjimu nieko bendro neturinčia organizacija.

      • Krikščionys valdantieji tik deklaruoja tikėjimą, jis yra apsimestinis. Juk tikro tikėjimo politikai nesielgs taip, kaip dabar matome kas vyksta. Daro ne pagal Dievo, Bažnyčios įsakymus. Jiems reikalinga bažnyčia prieš rinkimus, kaip reklamos agentūra. Ir kaip politikai nebijo Dievo bausmės? Katalikų bažnyčia gyvuos tik bus mažai tikro tikėjimo žmonių ir mažai tikrų ir dvasingų kunigų.

  3. Bažnyčia nėra vargšė, nei prostitutė, kuri negali išgyventi neparsidavinėdama.Jeigu ta vadinama gerovė pasiekiama tik tokiais keliais – tai kuo tai skiriasi nuo vergvaldystės? Visi baubai,suokiantys, kad be tų babkių visiems tik kaput,peranksti džiaugiasi pergalėm.Gal kaiptik artėja metas pamatyti kas yra tikroji Bažnyčia. Gal Dievui pakanka net tų keletos tikinčiųjų, kad nesunaikintų pasaulio?

  4. Jėzus taip pat buvo gundomas pasaulio kunigaikščio nusilenkti jam dėl turto. Jėzus atsakė, kad ne vien duona žmogus yra gyvas, bet daug labiau kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo lupų.

    • Jūs prieš komentuodami nors Evangeliją nuo pradžių iki galo perskaitykite.

      1 Tim 3,2 O vyskupas privalo būti nepeiktinas, vienos žmonos vyras, santūrus, protingas, padorus, svetingas, sugebantis mokyti;
      1 Tim 3,6 Vyskupas neturi būti naujatikis, kad nepasididžiuotų ir nepakliūtų į pasmerkimą kaip velnias.
      Tit 1,7 Nes vyskupas, kaip Dievo ūkvedys, turi būti be priekaištų: ne savavaliautojas, ne karštakošis, ne girtuoklis, ne kivirčius, ne geidžiantis nešvaraus pelno,

      AR čia kalbama apie dvasinę Bažnyčią?

      • šios eilutės yra iš apaštalo Pauliaus laiškų Timotiejui ir Titui. Vertėtų ir tamstai dar kartą paskaityti Evangeliją.

  5. Bažnyčia nėra pastatas ar denominacija. Pagal Bibliją, bažnyčia yra Jėzaus Kūnas- visi, kurie pasitikėjo Jėzumi dėl savo išgelbėjimo (Jono 3:16; 1 Korintiečiams 12:13). Vietinės bažnyčios yra visuotinės bažnyčios narių susirinkimai. Vietinėse bažnyčiose visuotinės bažnyčios nariai gali pilnai pritaikyti „kūno“ principus, aprašytus 1 Korintiečiams 12 skyriuje: padrąsinimą, mokymą, vienas kito ugdymą malonėje ir Viešpaties Jėzaus Kristaus pažinime.

  6. Bažnyčia ,kur renkasi tikintys žmonės.Tai gali būti ir miške ir namuose ir darbuose.Tai ne specialiai statytas pastatas ,kaip yra denominacijose.

    • nes bažnyčioje švenčiama sudabartinta Jėzaus Kristaus auka, joje dar švenčiamas Susitaikinimo Sakramentas (Išpažintis) ir priimama Eucharistija (Šv.Komunija).

  7. oi appsidžiaugė KB griūties laukiantys “krikščionys” Tomo straipsniu….

    Šiaip jau, neseniai iš vieno tokio knygų šiukšlyno ištraukiau kažkokios E.Vait knygą didžioji kova.Na, kai tokia papultų į rankas šitų komantatorių rankas, iš laimės mirtų.. Viskas, kas blogai, yra popiežiaus rankų darbas…Maždaug.. Skaitai tuos sudėtus faktus apie Bažnyčios klaidas ir negali nesutikti, kad per istoriją buvo daug klaidų ir nukrypimų…. Bet visada baigdavosi ne taip, kaip laukiantys Bažnyčios griūties tikėdavosi…. Nes Dievas savęs išsižadėti negali

    Na, o dėl Lietuvos KB bėdų.. Negalime nematyti, kad jų yra. Pagrindinė – pinigų norėjimas. Atsimenu, kaip savo vyskupo klausiau, kokia mums nauda dėl naujai uždengti bažnyčios stogo, jei ji tuštėja… Užpylė mane žodžiais. Tikėjimo juose nebuvo. Tai ir turime Lietuvoje – atremontuotos, naujai pastatytos bažnyčios, pastatai. O žmonės vistiek turi ieškoti kunigo, kuris sušildytų tikru Tikėjimu, duotų pajusti, kas yra Dievo meilė….

    • Komentaras. Verta sutikti su Jūsų nuomone Gerb. P. Ona. Va būtent žmonės seniai tą kalba, kad ieško kunigų, kurie sušildytų tikėjimu.

      • Žmonės iešlko kunigų, tai tegul juos pgimdo išauklėja, išleižia į kunigus ir tada galės šildytis tikėjime.

        Bet tie reikalautojai sušildymo dažniausiai vienišos niekam nebereikalingos ir neįdomios bobelės, labai dažnai dar turinčios invalidumą dėl psichinės negalios arba tie, kurie savo vaikams parinko geresnį gyvenimą, nei būti kunigu, o dabar keliantys reikalavimus kitų tėvų vaikams kunigams.

        Kai jūs sušildysite kunigus savo karšta malda, pasninku ir kitomis aukomis, tai jie sušildys jus tikejimu,.
        Kunigai yra tokie, kokie yra pasauliečiai. Pasauliečiai gyvena savo malonumams, gimdydami ne tiek vaikų, kiek Dievas duos, bet 1 arba 2, o paskui nori, kad kiti jiems tarnautų.
        Arba visokios nupušusios senmergės, kurios galėjo eiti į vienuolyną ir ten turėti savo šeimą, bet irgi nenorėjo aukotis, todėl pragyveno tuščią gyvenimą, tai dabar sėdi vienantvėje viskuo nepoatenkintos ir pila purvus,.

      • Kaip jūs drįstate menkinti psichikos negalią. Ar žinote, kas tai yra? Ar Jums nurašytas žmogus psichikos negalią turintis žmogus?

    • Piktam anonimui.. Dėl pulkelio savo nuostabių vaikų ir negaliu savęs kitaip įvardinti, kaip kad dabar. Esu tikrai iš kaimo ir puikiai žinau, kad bažnyčiai geriausius žmones užaugina daugiavaikės šeimos…Deja, mažiausiai rūpinčios vietiniams Bažnyčios veikėjams..(Ta tema ir mano klausimas vyskupui buvo – KAŽKAS uždengė bažnyčios stogą, o mes kaip buvom, taip ir likom po 50 mečiu šiferiuku. Visa gausi kas sekmadienį bažnyčion ateinanti šeima). Va, kai prakunta mūsų vaikai, tada ima visokios etatinės davatkos mus glostyti, į kunigėlius ir vienuoles kviesti… Todėl ir nelabai manęs pagąsdinsit savo piktais žodžiais…

  8. Manau, kad norint suprasti, kas vyksta Bažnyčioje, turime į joje vykstančius procesus žiūrėti visų pasaulinių įvykių kontekste.
    Tenka sutikti su komentatoriaus Teisybės Link mintimi, kad visi destrukciniai įvykiai įgavo pagreitį po Švabo manifesto apie pasaulio užvaldymo planus. Iki tol buvęs ramus pasaulis, kuriame netgi buvo svarstoma, gal tai jau yra istorijos pabaiga, nes nebeliko jokių grėsmių, staiga, per keletą metų pasikeitė neatpažįstamai. Staiga per keletą metų pasaulį sukrėtė tokia katastrofiškų įvykių lavina, kurių anksčiau nebūdavo dešimtmečiais. Per šiuos kelerius metus mus ištiko pasaulinė pandemija, pasaulinis karas, pasaulinė infliacija ir kainų šuolis, pasaulinė energetikos krizė, pasaulinis ekonomikos nuosmūkis. Valdžią daugelyje šalių užėmė su davosomasonais glaudžiai susijusios jėgos, kurios ėmė naikinti savo šalių identitetą, kalbą, kultūrą, moralę, tikėjimą, ekonomiką, smulkųjį verslą, socialinės apsaugos, medicinos, švietimo sistemas, ėmė laužyti Konstituciją, žmonių teises, demokratiją, įvedinėti fašistines-stalinistines sistemas, cenzūrą, kurti kontroliuojamą chaosą, naikinti grynuosius pinigus su tikslu įvesti finansinę pasaulinę priklausomybę.
    Po Švabo pasaulio pavergimo programos pristatymo visi įvykiai staiga ėmė krypti Švabo ir jo atstovaujamoms jėgoms norima ir programoje aprašyta linkme.
    Šių pasaulinių įvykių kontekste matome, kad įvykiai Bažnyčioje yra tokie patys kaip ir visame pasaulyje. Bažnyčios galimas skilimas ir griūtis sutampa su visomis kitomis griūtimis ir skilimais pasaulyje.
    Manau, kad tos pačios jėgos, kurios vykdo destrukciją, terorą ir sabotažą pasaulyje, lygiai tą patį daro ir Bažnyčioje. Lygiai taip, kaip šios jėgos turi savo statytinius šalių vyriausybėse, parlamentuose bei prezidentūrose, manau jos turi savo statytinius ir Bažnyčioje, kurie vykdo Bažnyčios sabotažą ir griaunamąjį darbą bei veikia pagal iš anksto apmąstytą ir suderintą veiksmų planą.
    Manau visi šie pasauliniai ir Bažnyčios įvykiai nėra atsitiktiniai, bet yra susieti priežastiniais. Kaip yra pasakęs kažkoks žymus žmogus (berods Čerčilis) – daugybė atsitiktinumų ir sutapimų, tai ne atsitiktinumas, bet sistema.
    Manau turime atviromis akimis pažvelgti į visus įvykius ir pripažinti karčią tiesą, kad vykdomas tamsiųjų jėgų sąmokslas prieš pasaulį, prieš tautas, prieš šeimas, prieš tikinčiuosius.
    Tik pripažinę tai, galime imti žengti tolimesnius žingsnius – įvardinti visus konkrečius veikėjus žlugdančius savo valstybes iš vidaus ir iš išorės, bei susivieniję, kartu, vieningai duoti tinkamą atkirtį tiek savo šalyse, tiek tarptautinėje plotmėje, taip pat ir Bažnyčioje.
    Savo valstybes, tautas, šeimas, tikėjimą turime ginti vieningai ir principingai.

    • Teisingai dėstote, gerbiamasis. Bet yra esminis priešnuodis (kalbant apie Bažnyčią): pasakyta paties mūsų Viešpaties …IR PRAGARO VARTAI JOS NENUGALĖS. Pastaruoju metu aš šitą prisimenu vis dažniau ir dažniau. Gražios visiems Prisikėlimo šventės!

      • Papasakosiu vieną vienas pasakojimą, galbūt ir jūs esate jį girdėję, kuris gali suteikti paaiškinimą, kokiais būdais Viešpats gali įgyvendinti savo pažadą išsaugoti ir apginti Bažnyčią:
        – Jėzui po nukryžiavimo ir prisikėlimo įžengus pas Tėvą jį apsupo angelai ir ėmė klausinėti, kas dabar be Jėzaus nutiks tikėjimui žemėje, kurį liko saugoti tokie nesupratingi apaštalai, tokie netikintys kaip Tomas, ar tokie bailiai kaip Petras, kuris buvo dar netgi laikomas tvirčiausiu iš jų. Angelai klausinėjo, koks yra Jėzaus atsarginis planas, jei apaštalams kartais nepavyktų išsaugoti tikėjimo ir apginti Bažnyčios.
        Jėzus į tai atsakė:
        – nėra jokio atsarginio plano, aš tikiu šiais žmonėmis.
        Jėzus tiki visais mumis, savo draugais, savo broliais, ir pasauliečiais tikinčiaisiais ir dar labiau dvasininkais, kad mes būdami Dievo artume, besiremdami Jo kryžiaus auka, išsaugosime tikėjimą ir apginsime Bažnyčią.
        Gražios Jums ir visiems artėjančios Verbų šventės.

Komentuoti: vatikanas Atšaukti atsakymą

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

Nijolės Sadūnaitės knyga
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte