Kovo 3 d. grupė teisininkų, gydytojų, psichologų ir kitų specialistų iš penkių žemynų susirinko Kasablankoje (Marokas), kad paragintų panaikinti visus įstatymus, kuriais leidžiama ar toleruojama surogatinė motinystė visame pasaulyje.
Grupė paskelbė pasirašytą dokumentą „Tarptautinė deklaracija dėl visuotinio surogatinės motinystės panaikinimo”, kuriuo siekiama atkreipti pasaulio visuomenės dėmesį į tai, ką daugybės šalių atstovai laiko žmogaus orumą pažeidžiančia praktika.
Kartu su pareiškimu visoms organizacijoms ir vyriausybėms, norinčioms jį ratifikuoti, buvo pateiktas pasiūlymas dėl tarptautinės konvencijos.
„Raginame [šalis] pasmerkti bet kokią surogatinę motinystę visais būdais ir rūšimis, nesvarbu, ar už ją mokamas atlyginimas, ar ne, ir įgyvendinti priemones, kuriomis būtų kovojama su tokia praktika”, – savo „Kasablankos deklaracijoje” rašė daugiau kaip 70 šalių atstovai, kartu tvirtindami, kad jie „žino apie žmonių, kurie negali susilaukti kūdikio, kančias” ir „reprodukcinių technologijų patrauklumą”.
Surogatine motinyste vadinama kai moteris, paprastai vadinama surogatine motina, savo įsčiose išnešioja vieną ar kelis vaikus numatomų tėvų, kuriems vaikas bus atiduotas po gimimo, vardu. Sutartis sudaroma tiesiogiai tarp surogatinės motinos ir tėvų arba per vieną ar kelias trečiąsias šalis.
Iki šiol šiuo klausimu tarptautiniu lygmeniu nepriimtas joks privalomas tekstas. Nors ši praktika šiuo metu leidžiama nedaugelyje šalių (kai kuriose Amerikos valstijose, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Ukrainoje, Rusijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Graikijoje ir Indijoje), daugelyje šalių šiuo klausimu tebėra teisinis neaiškumas, ypač kalbant apie vaikų, gimusių užsienyje surogatinės motinystės būdu, pripažinimą. Dėl to gerokai išplečiamos šios praktikos ribos.
