Susivieniję medicinos ir teisės specialistai: taikomos pandemijos valdymo priemonės gali atnešti didesnę žalą nei naudą

Medicinos, teisės ir kitų sričių specialistai vienijasi, kad padėtų šaliai suvaldyti neigiamas Covid-19 pasekmes. Susibūrusi profesionalų komanda įkūrė Sveikatos teisės institutą (STI), kurio misija – padėti Lietuvos valstybei rasti geriausius Covid-19 valdymo būdus.

„Šiandieninė situacija Lietuvoje kelia susirūpinimą ne tik dėl visą pasaulį apėmusios Covid‑19 ir jos sukeliamų padarinių, tačiau ir dėl priemonių, kurių imamasi šios ligos plitimui valdyti. Matome, kad tam tikros Lietuvoje taikomos priemonės ilgalaikėje perspektyvoje asmenims ir visuomenei gali atnešti didesnę žalą nei naudą.

Jaučiame pareigą padėti suvaldyti neigiamas Covid-19 pasekmes savo šaliai. Mums rūpi, kad apie Covid‑19 valdymo priemones būtų atvirai diskutuojama iš teisės, medicinos, mokslo perspektyvos“, – Spaudos konferencijoje teigė advokatas dr. Justas Sakavičius.

Mokslininkai, gydytojai, teisininkai ir žinomi visuomenės, meno, kultūros, švietimo atstovai, norintys prisidėti prie Covid-19 krizės suvaldymo, konferencijoje išsakė abejones dėl dabartinių pandemijos valdymo priemonių mokslinio bei teisinio pagrįstumo ir kvietė ieškoti būdų, kaip galėtų būti sumažintos neigiamos Covid-19 pasekmės.

Spaudos konferencijoje dalyvavo STI direktorius doc. dr. farmakologas Rimas Jankūnas, tarybos narys advokatas dr. Justas Sakavičius, tarybos narė onkologė-chemoterapeutė doc. dr. Rasa Jančiauskienė, kardiologė Loreta Strom, prof. dr. ginekologė-akušerė Dalia Regina Railaitė, imunologas dr. Gintaras Zaleskis, krizių valdymo specialistas Darius Radkevičius ir teisininkas doc. dr. Vaidotas Vaičaitis. Tai – tik maža dalis organizacijai priklausančių mokslininkų ir praktikų.

Medicinos, teisės, kultūros, švietimo, sporto atstovai pasirašė deklaraciją dėl pandemijos valdymo

Konferencijos metu buvo pristatyta deklaracija, kurioje išdėstytos pagrindinės pandemijos valdymo problemos, specialistus vienijančios nuostatos ir siūlymai. Ją pasirašė mokslininkai, gydytojai, teisininkai ir žinomi visuomenės, meno, kultūros, švietimo, sporto atstovai. Lietuvos gyventojai taip pat kviečiami pasirašyti deklaraciją puslapyje sti.lt.

Deklaracijoje siūloma:

1. Atsisakyti ekstremalios situacijos ar karantino teisinio režimo taikymo, tam nesant teisinio ir faktinio pagrindo.

2. Gerbti žmogaus teises bei laisves ir atsisakyti suvaržymų, kurie nėra būtini.

3. Atsisakyti paskiepytų ir nepaskiepytų asmenų supriešinimo politikos; panaikinti “galimybių pasą”, diskriminuojantį ir segreguojantį tiek asmenis, tiek verslo subjektus.

4. Užtikrinti, kad vakcinos taptų visiems prieinamos, tačiau niekam nebūtų privalomos; kad asmenys būtų skiepijami gydytojui individualiai įvertinus skiepų naudą ir riziką, gavus laisvą ir informuotą sutikimą bei nekeliant sąlygų, susijusių su darbu, sveikatos priežiūros ar bet kokių kitų paslaugų prieinamumu.

5. Sukurti ir įgyvendinti vakcinomis sveikatai padarytos žalos atlyginimo mechanizmą.

6. Užtikrinti nepertraukiamą kontaktinį ugdymą ir mokymąsi visose švietimo ir ugdymo įstaigose, kol nėra realių indikacijų laikinai ligos židinių izoliacijai.

7. Užtikrinti visų pacientų teisę į kokybišką sveikatos priežiūrą, jos prieinamumą bei tinkamą sveikatos sistemos funkcionavimą.

8. Garantuoti sprendimų priėmimo skaidrumą ekspertų tarybose, viešą ir laisvą mokslinę diskusiją bei visuomenės dalyvavimą politinių sprendimų priėmime.

Deklaraciją pasirašę asmenys kviečia kartu viešuose debatuose ir laisvoje mokslinėje diskusijoje ieškoti proporcingų, teisėtų ir veiksmingų kovos su Covid-19 priemonių.

Vakcinų nauda akivaizdi, tačiau negalima net ir labai kilnaus tikslo siekti tokiomis priemonėmis kaip „galimybių pasas“

Vienas labiausiai diskutuotų klausimų – tai pandemijos valdymo kokybė. Anot STI tarybos nario advokato J. Sakavičiaus, pandemijos valdymas nėra pakankamai objektyvus, o taikomos valdymo priemonės nėra proporcingos.

„Prisidengiant išvestinėmis, Konstitucijoje tiesiogiai nenumatytomis teisėmis, pvz. „teise nebūti užkrėstam“, yra kuriama vienos visuomenės grupės pranašumo prieš kitą iliuzija ir tuo pačiu akivaizdi asmenų segregacija bei diskriminacija. 

Medicinos srities specialistai neginčijamai sutaria, kad Covid-19 liga sirgti ir virusą platinti gali tiek paskiepyti asmenys, tiek ir nepaskiepyti. Taigi turime klasikinį diskriminacijos pavyzdį, kai tokioje pačioje ar panašioje situacijoje esantys asmenys, naudojasi iš esmės skirtingomis teisėmis ir laisvėmis.

Matome, kad kovos su koronavirusu strategija virto pastangomis bet kokia kaina, neatsižvelgiant į medicininius, ekonominius, socialinius ir teisinius argumentus, priversti pasiskiepyti kuo daugiau asmenų.“, –  tvirtino advokatas dr. J. Sakavičius.

Viena geriausių pasaulyje pandemijos valdyme – Norvegija

Kardiologė Loreta Skrebelytė-Strom pateikė pandemijos valdymo Norvegijoje pavyzdį, kai šalies vyriausybė nuo pat pandemijos pradžios akcentavo, kad šį virusą šalies visuomenė gali suvaldyti tik bendromis vyriausybės, mokslo institucijų bei visų piliečių pastangomis ir tarpusavio pasitikėjimu.

„Norvegai tai vadina „dugnad“, kurio lietuviškas atitikmuo būtų „visuotinė talka“, kas, kaip žinia, yra visų pirma paremta bendromis pastangomis bei pasitikėjimu. Ši žinutė buvo ir tebėra ne tik pandemijos valdymo politikos, bet ir komunikacijos esmė. Komunikuojant nepamirštama esminio fakto: problemų sprendimo siūlymai daromi remiantis atvirais duomenimis – tiek teigiamais, tiek neigiamais, vertinant ne tik patį virusą bei jo sukeltą ligą, bet ir viruso plitimo ribojimo priemones – karantiną, kaukių prievolę, vakcinas ir visus kitus mums visiems žinomus pandemijos valdymo metodus“, – teigė kardiologė L. Skrebelytė-Strom.

Kadangi virusas yra naujas – žinios apie jį nėra galutinės, bet nuolat kinta, todėl visapusiškam įvairių duomenų kaupimui bei vertinimui yra skiriamas ypač didelis dėmesys. Tai pastaruoju metu atsispindi įtariamų vakcinų nepageidaujamų reakcijų (šalutinio poveikio) registracijos sistemoje, kuri yra viešai prieinama, ir kuria paprastai gali naudotis tiek patys žmonės, tiek jų šeimos gydytojai. Tai padeda daugiau sužinoti apie vakcinų nepageidaujamas reakcijas, būti saugesniems ir labiau pasitikėti vakcinomis. Sunkiems nepageidaujamų reakcijų  padariniams kompensuoti Norvegijoje sukurta žalos atlyginimo sistema.

„Žinoma, abipusis valdžios ir žmonių pasitikėjimas neateina per vieną naktį ar dvi. Tai yra ilgalaikio įdirbio ir kultūros rezultatas.  Vis tik, manau, būtent jis yra viena iš esminių priežasčių, padėjusių Norvegijai pasiekti vienų geriausių pasaulyje pandemijos suvaldymo rezultatų – šalyje su Covid-19 susijęs mirtingumas yra vienas mažiausių pasaulyje, o pandemijos valdymo pasekmės, ypač vaikams ir jaunimui, taip pat yra vienos mažiausių. Pradinėse mokyklose (iki 6 klasės imtinai) visus praeitus metus iš esmės vyko 100% kontaktinis mokymas. Kitas svarbus aspektas – vyriausybė, netaikydama tiesioginės ir netiesioginės prievartos, pasiekė iki 95% vakcinacijos lygį tarp didžiausios rizikos grupėse esančių gyventojų. Tai suteikia galimybę neperkrauti ligoninių ir suteikti reikiamą medicinos pagalbą visiems jos prireikusiems piliečiams“, – pasakojo kardiologė L. Skrebelytė-Strom.

Krizių valdymo ekspertas Darius Radkevičius / BNS nuotr.

Krizių valdymo ekspertas Darius Radkevičius taip pat pasidalijo savo įžvalgomis, kad dabartinisteisių ribojimas, paremtas nepagrįstomis prielaidomis, yra gana neatsakingas. Anot jo, ekspertų taryba dirba laisvalaikiu ir nemokamai, joje trūksta teisininkų, rizikos analitikų, ekonomistų, net tam tikrų sričių medikų.

„Sveikatos apsauga labai priklauso nuo vadybos kokybės, o šiandien mes negirdėjome apie palyginamąsias analizes, kaip sekasi gydymo įstaigoms susidoroti su iššūkiais, kam geriau, kam blogiau, kokios to priežastys ir kaip perduoti gerąją praktiką iš sėkmingų mažiau sėkmingiems“, – pastebėjo D. Radkevičius.

Svarbu įvertinti galimas ilgalaikes pasekmes

Kitas svarbus aspektas – galimos neigiamos dabartinių priemonių pasekmės. Dr. J. Sakavičius svarstė, kad Lietuvoje taikomos priemonės ilgalaikėje perspektyvoje asmenims ir visuomenei gali atnešti didesnę žalą nei naudą.

Ginekologė – akušerė prof. dr. Dalia Regina Railaitė konferencijoje taip pat išsakė savo įžvalgas dėl galimos pandemijos valdymo priemonių žalos.

„Mes turime kalbėti apie aukas žymiai platesne prasme, nei girdime visą pandemijos laikotarpį. Yra kelios grupės aukų, vienos jų – akivaizdžios, Covid-19 ligos aukos. Kitos bus matomos tik praėjus tam tikram laikui. Pastarosios aukos yra taip pat labai svarbios, nes jos nulems, kokioje visuomenėje mes gyvensime“, – tikino profesorė.

Kardiologė L. Skrebelytė-Strom atkreipė dėmesį į pandemijos valdymo priemonių riziką, susijusią su širdies ir kraujagyslių ligomis, labiausiai paplitusia ligų grupe Lietuvoje.

Vakcinos padeda sumažinti sergamumą Covid-19. Sunkios ligos atvejų skaičiaus sumažėjimas labai priklauso nuo amžiaus ir įvairių rizikos faktorių. Duomenys nuolatos kinta, todėl vertinant rizikas bei valdymo priemonių naudą turėtų būti į tai atsižvelgiama bei įvertinamas problemos kompleksiškumas“, – tikino L. Skrebelytė-Strom.

Gydytoja onkologė-chemoterapeutė doc. dr. R. Jančiauskienė pažymėjo, kad kiekvienas vaistinis preparatas, kol nėra pasibaigę jo klinikiniai tyrimai, vadinamas tiriamuoju preparatu. Tik 14 proc.  visų pradėtų  vaistų tyrimų apsivainikuoja sėkme ir yra registruojami. Skiepų tyrimai yra sėkmingesni, bet – tik  33 proc. tirtų vakcinų registruojamos kaip pakankamai veiksmingos ir saugios. Tai reiškia, jog po pilnai atliktų tyrimų paaiškėja, jog 67 proc. vakcinų nėra veiksmingos ir/arba nėra saugios. Skiepai yra prevencinė priemonė, taikoma ne sergantiems, bet sveikiems žmonėms, todėl turime būti ypatingai tikri tuo, ką darom. Daugiausiai mirčių Vakarų šalių visuomenėse įvyksta dėl lėtinių neinfekcinių ligų. Todėl labai svarbu įvertinti skiepų ilgalaikes pasekmes – įtaką neuroedegeneracinėms, autoimuninėms būklėms, vėžio rizikai. Informacinės RNR  technologija yra nauja, dar labai nedaug apie ją žinome.

„Dėl besikeičiančių mokslo įrodymų aš, kaip gydytoja, pripažįstu, kad kiekvienas žmogus turi teisę dėl bet kurios medicininės intervencijos nuspręsti pats. Mano pareiga informuoti apie šios intervencijos potencialią naudą, rizikas, galimas alternatyvas. Taip elgtis mus įpareigoja ir žmoniškumas, ir įstatymai – pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas, o taip pat 2002 m. Lietuvoje ratifikuota Ovjedo biomedicinos srities konvencija, – sakė doc. dr. R. Jančiauskienė.  

Skiepijant svarbu įvertinti naudos ir žalos santykį

Farmakologas doc. dr. Rimas Jankūnas teigė, kad masinės vakcinacijos entuziastai, neigiantys vakcinų keliamą riziką, yra taip pat nutolę nuo mokslo kaip ir vakcinų naudą neigiantys antivakseriai.

„Tai pirmas atvejis žmonijos istorijoje, kai taip plačiai vartojami vaistai, kurių klinikiniai tyrimai nebaigti. Neabejotinai rizikos grupės žmonėms vakcinos yra reikalingos, tačiau masinės vakcinacijos nuo Covid-19 nauda moksliškai neįrodyta, o jos pavojai atskiriems žmonėms ir visuomenės grupėms nėra iki galo ištirti ir įvertinti. Covid-19 pavojingumas skiriasi daugiau kaip 1000 kartų priklausomai nuo amžiaus ir rizikos faktorių. Antai klinikiniai tyrimai neparodė, ar Covid-19 vakcinos apsaugo vaikus nuo sunkios ligos arba mirties. Tad ar moralu versti skiepytis jaunimą turtingose šalyse, kai neturtingose vakcinų negali gauti rizikos grupių žmonės, kuriems vakcinos galėtų išgelbėti gyvybę?“ – diskusinį klausimą kėlė dr. R. Jankūnas.

„Nors vakcinos sumažino sunkios ligos ir hospitalizacijos riziką, masinės vakcinacijos įtaka užsikrėtimų skaičiui buvo trumpalaikė. Paskiepyti žmonės taip pat serga Covid-19 ir platina viruso atmainas. Nėra iki galo žinoma, kiek jos yra atsparios vakcinoms. Tokiomis sąlygomis kaukės ir galimybių pasai gali suteikti apgaulingą saugumo pojūtį ir dėl to dar labiau pabloginti situaciją“, – sakė STI direktorius.

Kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją

Sveikatos teisės institutas rugsėjo 9 – 10 d. organizuoja pirmą tarptautinę mokslinę konferenciją „Demokratija karantine ir susikalbėjimo galimybės“. Konferencijoje dalyvaus garsūs Lietuvos ir užsienio medicinos ir teisės ekspertai.

Į konferenciją kviečiami ir Vyriausybės ekspertai, Sveikatos apsaugos ministras ir kiti pandemijos valdymo specialistai. Konferencijoje bus ieškoma geriausių sprendimų, aptartos geriausios sveikatos įstaigų valdymo praktikos ir pateikti siūlymai dėl kovos su Covid-19 priemonių, kurios labiausiai skaldo visuomenę.

Pateikiame visą spaudos konferencijos vaizdo įrašą.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

7 KOMENTARAI

  1. Kad Lietuvoje turime tokiu objektyviu ziniu saltiniu, kaip Laikmetis. Ir kaip svarbu, kad pagaliau musu mokslininkai pradejo kalbeti, objektyviai, atvirai, aiskiai, tiesiai. Aciu Jums visiems.

  2. Neskubėk ir būsi pirmas arba paskubėsi – bėdą apturėsi. Už tad ir graužia mus čia vakseriai, kad jau suvokė savo skubos darbą.

    • va va, vakseriai !!! tai gal medikai turėjo pasirinkimą, būti nepaskubėjusiais vakseriais ar kokiais ten, kai med. įstaigose covidiniai skyriai pilni, labai gudrūs dabar jau čia ir išmintingi: „Neskubėk ir būsi pirmas arba paskubėsi – bėdą apturėsi. 🙂

      • Dėl medikų esate neteisūs. Jei jau chirurgai Kauno klinikose sugebėjo nepasiduoti spaudimui skiepytis, tai ką kalbėti apie paprastus gydytojus? Jie gi vieni kitus skiepija – gali gi užsirašyti, kad pasiskiepijo, o tą vakciną nuleisti į kriauklę. Paprasta. Su kameromis ten pas juos gi niekas nestovi ir nefilmuoja.

  3. ir dar… už racionalias įžvalgas, mintis ir žingsnius – komisijai – ačiū. Būtinai pasirašysiu : kviečiami pasirašyti deklaraciją puslapyje sti.lt.

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

1.2% paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

PASIRAŠYK SVARBIAS DEKLARACIJAS

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Laikmetis.lt naujienlaiškis