Su dabartiniais ekonominiais iššūkiais gimstamumo šuolio nebus – „Auginu Lietuvą“ konferencijoje

Vis daugiau žmonių pasirenka nekurti šeimos, dauguma baiminasi, jog auginant vaiką jų karjera bus baigta, nebeliks asmeninio gyvenimo, saviraiškos galimybių, smarkiai suprastės finansinė padėtis ir pan.

„Būkime realistai – su dabartiniais ekonominiais iššūkiais Lietuvos suklestėjimo ir gimstamumo šuolio nesulauksime. Siekiant demografinio stabilumo, turime didinti vaiko gimimo patrauklumą, mažinti tėvų nesaugumo jausmą ir gerinti emocinės pagalbos prieinamumą šeimoms“, – sako pirmą kartą šalyje vykusios nacionalinės konferencijos „Auginu Lietuvą“ iniciatorė Asta Speičytė-Radzevičienė.

Praėjusį penktadienį LR Prezidentūroje pirmą kartą Lietuvoje įvyko iš esmės demografijos problemas ir emocinės sveikatos iššūkius nagrinėjanti nacionalinė „Auginu Lietuvą“ konferencija, skirta šeimoms, ekspertams ir institucijoms. Joje ekspertai ir tėvai kėlė klausimus, diskutavo ir bandė rasti bent preliminarius atsakymus dėl Lietuvą ištikusios demografinės krizės, galimas to priežastis ir išeities taškus. Taip pat konferencijos dalyviai kalbėjosi apie tai, kiek šalies demografijai svarbūs žmogaus emociniai svertai.

„Valstybė turi padėti kiekvienam tėčiui, mamai ir kiekvienam vaikui. Mes visi turime stengtis, kad nesvarbu kokioje šeimoje – labiau ar mažiau pasiturinčioje – būtų gimęs vaikas, tai neturėtų įtakos jo ateities pasiekimams. Skatinkime save ir kitus augti laimingais žmonėmis. Auginkime Lietuvą kartu“, – sako konferencijos ir nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ globėja pirmoji ponia Diana Nausėdienė.

Vaikai ir vargai ar karjera ir pinigai?

Anot šią konferenciją organizavusios nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ vadovės Astos Speičytės-Radzevičienės, šalies demografinei situacijai pranokus pačius blogiausius scenarijus, svarbu kalbėtis apie gimstamumo krizės priežastis, galimus išeities taškus ir kaip išsaugoti bei neišbarstyti to, ką turime.

„Jei norime siekti pokyčio ir gelbėti šalies demografiją, reikia garsiai kalbėti apie sąlygas, leidžiančias suderinti šeimą su profesine veikla ir asmeniniais saviraiškos poreikiais ir reikalauti, kad šeimos auginančios vaikus neturėtų kovoti su skurdu ir išsemtomis finansinėmis galimybėmis. Privalome diskutuoti apie adekvačią šeimos politiką, lygių santykių tarp lyčių skatinimą, šeimos bei visuomenės palaikymą ir visiems drauge ieškoti atsakymų į svarbiausią klausimą – ką galime pakeisti, kad gyventojai Lietuvoje norėtų kurti šeimas, auginti Lietuvą ir susilaukti vaikų“, – sako A. Speičytė-Radzevičienė.

Tėvai ieško balanso

Keturis vaikus auginantis tėtis Mindaugas Žiupsnis į tėvystės atostogas išėjo gimus trečiam vaikui. Jis pabrėžia, kaip svarbu garsiai kalbėtis apie šeimos gerovę bei galimybes ją kurti geriausiomis sąlygomis.

„Gimus trečiam vaikui nusprendžiau pats išeiti tėvystės atostogų. Juk vaikai – abiejų tėvų atsakomybė. Nors, neslėpsiu, sulaukiau įvairių reakcijų iš aplinkinių. Pavyzdžiui, kartu su vaiku atsigulus į ligoninę sulaukiau nemalonių komentarų, neva esu „supertėvelis“. Mūsų visuomenėje priimta, kad moteris turi aukoti savo karjerą, auginti vaikus ir rūpintis šeima. Būtent dėl tokių įsisenėjusių įsitikinimų ir neigiamų reakcijų į rūpinimąsi vaiku reikia kalbėti garsiai apie lygius lyčių santykius šeimoje“, – mintimis dalijasi M. Žiupsnis.

Pasak nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ vadovės, užklupus sunkumams šeimoje svarbu žinoti, kur gali kreiptis ir ieškoti pagalbos.

„Be demografijos ir tėvystės temų, svarbu kalbėti ir apie bendruomenių, valstybės vaidmenį bei pagalbą šeimoms emociniame lygmenyje. Emocinė sveikata gali lemti žmogaus pasirinkimą auginti vaikus. Rūpinantis mažyliais prireikia daug kantrybės ir šaltų nervų – ne kiekvienas pasiryžta šiam gyvenimo iššūkiui. Kalbant apie emocinę pagalbą, paskiruose informacijos šaltiniuose jos, atrodo, lyg turėtų užtekti. Vis didėjančią emocinės pagalbos problemą spręsti imasi nevyriausybinės organizacijos, savivaldybės įstaigos, valstybės institucijos. Tačiau kalbant apie pagalbą „čia ir dabar“ – taip greitai jos nerasime. Reikia gerai pamąstyti, o paskui ir paieškoti kas teikia tikslinę pagalbą konkrečiai problemai spręsti ir kur kreiptis. Turime kurti tokią gerovės valstybę, kuri įsipareigotų kiekvienai šeimai garantuoti orų gyvenimą“, – teigia A. Speičytė-Radzevičienė.

Pasak jos, dėl to privalome ne tik garsiai kalbėti apie tėvystės iššūkius bei emocinę sveikatą, bet ir pasitelkdami įvairiausius praktinius įrankius edukuoti tėvus ir padėti jiems šioje svarbioje misijoje. Vienas tokių praktinių įrankių, kuriame tėvai ir specialistai gali vienoje vietoje rasti patikimą, mokslų grįsta informaciją – nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ sukurta nuotolinė, edukacinė platforma tokiu pačiu pavadinimu.

Platformos turinio plėtojimas, šeimų ir medicinos darbuotojų informavimas, įgalinimas bei įtraukimas vykdomas per Aktyvių piliečių fondą (APF). Projektą „Nuotolinės mokymo priemonės neišnešiotų naujagimių prevencijai sukūrimas“ iš dalies finansuoja Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansų mechanizmai. Paramos vertė siekia 144 tūkst. Eur.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

7 KOMENTARAI

  1. Keista poniutė…. žmogus auginamas dėl paties žmogaus. Ne dėl taip vadinamų tėvynių ideologinių ekonominių vergų ir rekrūtų armijų gausos.

  2. Kokia gi ekonomika ir kokia “ valstybės parama“ buvo baudžiavos laikais? Vos ne vos prasimaitindavo o vaikų šeimose būdavo po 10 – 12

    • ir iš jų likę gyvi 6-8 lažininkai būdavo pakankama gausa ponų ir bažnyčios ponų dvarų žemėms dirbti

  3. Jei turi vaikų, darbdavys visada pabrėš, kad esi kliuvinys ir prastas darbuotojas. Vaikai daug serga, ir tai labai kerta per atlyginimą. Būstą įsigyti turint vaikų-praktiškai neįmanoma, nes bankai neduoda paskolų. Tada maistas, drabužiai, būreliai, darželiai(ne visada gauni vietą), didelis automobilis ir atitinkamos kuro sąnaudos, nes tiesiog su visom kėdutėms netelpi į automobilį, o vaikus reikia spėti laiku išvežioti( naujuose rajonuose nėra galvojama apie švietimo infrastruktūrą)ir dar daug kitų nenjmatytų išlaidų… ir nebandyk susigadinti dantį ar bandyti nueiti privačiai pas gydytoją, nes tuoj užsilenksi per du darbus dirbant, o pas savo gydytoją talonėlių nėr.
    Kur dar infliacija, mokesčiai, vaikų dovanos ir tt ir pan.

    • Ir kam šie graudūs vergo verksmai skirti? Nebereprodukuokit vergų, kaip jus neurolingvistiškai programuoja juodaskverniai, jiems prijaučiantys ir kiti suinteresuoti darbo ir patrankų mėsos populiacija subjektai.

    • Deja, jūs teisus, tūkstantį kartų teisus. Jei nori auginti ŽMOGŲ, ne vergą, kaip apačioje rašinėjantis, turi daug sudėti. Baisiausia yra turbūt tai, kad kai vargsti su savo vaikais, visi aplink supratingai linksi galvom ir toj vietoj visa pagalba baigiasi… „Tavo pasirinkimas“ išgirsti. Nors būtent tas „mano pasirinkimas“ po dešimtmečio tam galvą kinkuojančiam dirbs ir uždirbs atlyginimą, paramą, pensiją, darys visa, kas būtina visuomenės gerovei. T.y. „baltus“ ir „juodus“ darbus….. Bėda ne tėvuose, bijančiuose pradėti auginti. Bėda visuomenėje, tinginčioje suprasti, kad be tų tėvų vaikų jos gerovė prastės.

      • Atlyginimą žmogus užsidirba sau pats, čia ir dabar, kaip ir pensiją. O jų modelių ne vienas. Pasaulis platus, žmogus bėgioja po jį laisvai. Te, kur jam pašalpų ir dotacijų davė, kol augo, nieks jo neįkalins ir neišreikalaus grąžos. Gerovė prastėja dėl kvailių ir vergų gausos. Visi tie auginu Lietuvai, auginu visuomenei paistalai ir yra tik paistalai. Augini, nes taip išėjo, nes – sau, dėl senatvinio saugumo, geriausiu atveju – dėl paties vaiko. Viskas. Visa kita vergų bukumas ir ašaros.

Komentarai neleidžiami

REKOMENDUOJAME

Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

PASIRAŠYK SVARBIAS DEKLARACIJAS, PETICIJAS

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte