Sakartvelas pirmadienį apkaltino vieną aukšto rango Ukrainos pareigūną rengus sąmokslą nuversti jo vyriausybę ir organizavus masinius neramumus.
Tbilisis kaltinamas bendradarbiavimu su Kremliumi, nors nuo 2008 metų, kai Maskva įsiveržė į šią mažą Kaukazo šalį, Rusija separatistiniuose Abchazijos ir Pietų Osetijos regionuose yra dislokavusi savo pajėgas.
Sakartvelo saugumo tarnybos pareiškė, kad Ukrainos karinės kontržvalgybos vadovo pavaduotojas ir buvęs Sakartvelo vidaus reikalų viceministras Giorgis Lortkipanidzė rengė destabilizacijos planus, kuriais buvo siekiama smurtu nuversti vyriausybę.
Ukraina tokių pareiškimų nekomentavo.
Teigiama, kad tarp sąmokslininkų, apmokytų netoli Ukrainos sienos su Lenkija, buvo ir su Rusijos pajėgomis Ukrainoje kovojantys kartvelai, įskaitant įkalinto buvusio Sakartvelo prezidento Michailo Saakašvilio asmens sargybinį.
Kyjivas ne kartą ragino Tbilisį paleisti Ukrainos pilietybę turinį M. Saakašvilį, kuris buvo ir su Rusijos invazija kovojančios šalies prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas.
Kyjivas ne kartą ragino Tbilisį paleisti Ukrainos pilietybę turinį M. Saakašvilį, kuris buvo ir su Rusijos invazija kovojančios šalies prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas
Kyjivas yra pareiškęs, kad Sakartvelo valdžia Kremliaus nurodymu žudo sunkiai sergantį politiką, ir pareikalavo jį perkelti į užsienio kliniką. Sakartvelas savo ruožtu pasmerkė tai, ką pavadino kraštutine diplomatinių santykių eskalavimo forma.
Kaukazo šalies saugumo tarnyba pranešė, kad spalio ir gruodžio mėnesiais, kai Europos Komisija turi paskelbti savo sprendimą dėl Sakartvelo narystės Europos Sąjungoje paraiškos, planuojami antivyriausybiniai protestai. Pranešime teigiama, kad sąmokslas vykdomas koordinuojant ir finansuojant užsienio šaliai.
Praėjusiais metais Briuselis pripažino Sakartvelo europinę perspektyvą, tačiau atidėjo jo narystės paraišką. Tai sukėlė masinius antivyriausybinius protestus Tbilisyje, kur vyriausybė kaltinama atsitraukimu nuo įsipareigojimų siekti demokratijos ir kenkimu šalies siekiui tapti ES nare.
Anksčiau rugsėjį ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) teigė, kad Tbilisiui dar reikia nemažai nuveikti siekiant gauti oficialų kandidatės statusą.
