Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį dalyvavo Medininkų žudynių 30-ųjų metinių minėjime Medininkų pasienio poste ir Antakalnio kapinėse. Pagerbdamas Medininkų žudynių aukas, Prezidentas akcentavo, kad šiomis dienomis Medininkų tragedija rodosi visiškai kitomis spalvomis.
„Šiandien Lietuva vėl patiria didžiulį spaudimą. Tik šįkart ją puola ne ginkluoti sovietiniai omonininkai. Tapome taikiniu įžūlios hibridinės agresijos, kuria siekiama Lietuvoje sukelti kuo didesnį sąmyšį“, – sakė šalies vadovas.
Pasak Prezidento, pirmą kartą po ilgos pertraukos būdami Medininkuose vėl taip aiškiai jaučiame, kad netoliese, vos už kilometro, eina riba tarp laisvės ir nelaisvės erdvių, tarp pagarbos žmogaus teisėms ir tironijos siautėjimo, tarp civilizuoto elgesio ir barbariškos savivalės.
Savo kalboje šalies vadovas akcentavo, kad dabartinė krizė šalyje nėra nei natūrali, nei atsitiktinė. Nors pasirinktos priemonės kitokios, nei prieš 30 metų, priešiškos jėgos vėl mėgina mūsų ryžtą, kantrybę ir išmintį, o mūsų stiprūs pasieniečiai vėl atlieka savo pareigą saugodami Tėvynės sienas.
„Mūsų žinia tiems, kurie siekia mums pakenkti, nekinta. Nepasiduosime. Nenusileisime. Nedarysime kompromisų su savo sąžine. Tam mus įpareigoja ne tik šių dienų realijos, bet ir prisiminimai apie Medininkų tragediją“, – sakė šalies vadovas.
Iššūkis, kurį Lietuva šiuo metu privalo atlaikyti, yra Minsko režimas, jo rengiama hibridinė ataka, tačiau ne patys migrantai, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Šeštadienį kalbėdamas Medininkų žudynių 30-mečio minėjime šalies vadovas žadėjo, kad būtini sprendimai šiai atakai stabdyti ir atlaikyti bus rasti ir įgyvendinti labai greitai. Jis linkėjo ir sau, ir kitų valdžios institucijų atstovams nesusipriešinti ieškant minėtų sprendimų.
„Visiškai netoli nuo čia mes turime plonytę liniją, kuri skiria ne šiaip teritorijas, kuri skiria laisvę nuo nelaisvės, melą nuo tiesos, žiūrėjimą į žmogų kaip į visa ko tikslą, nuo žiūrėjimo į žmogų viso labo tik kaip į priemonę geopolitiniams tikslams įgyvendinti. Tai nepaprastai svarbi linija. Šią liniją mes turime ginti visomis savo išgalėmis“, – pabrėžė G. Nausėda.
Anot jo, šiandien valstybei nėra lengva, nes šalia Lietuvos esantis režimas pasirinko kitų šalių žmones „kaip savotišką svertą, priemonę, gyvąjį taraną atakuoti nepriklausomą ir laisvą Lietuvą“.
„Ne šie žmonės yra iššūkis. Režimas, pasirinkęs naudoti šiuos žmones kaip įrankius, yra iššūkis“, – kalbėjo prezidentas.
„Taip, šie žmonės pasirinko kelią nelegaliai kirsti Lietuvos sieną ir tai yra nusižengimas. Taip, beveik visi šie žmonės turės grįžti į savo šalis, nepasiekę to tikslo, kurį sau kėlė. Bet šiandien nepaprastai svarbu, kad mes atlaikytume tą spaudimą, kurį sukūrė priešiška valstybė, esanti šalia mūsų“, – pridūrė jis.
Anot jo, šiomis aplinkybėmis itin svarbus visų atsakingų pareigūnų pasiaukojamas darbas, prilygstantis prieš tris dešimtmečius Medininkuose nužudytų muitinės pareigūnų aukai.
Jis teigė, jog stengiamasi kaip galima greičiau rasti sprendimus, būtinus apsiginti nuo Minsko režimo vykdomos hibridinės atakos, praleidžiant per valstybių sieną neteisėtų migrantų srautus.
„Girdint Vyriausybės atstovams aš galiu pasakyti, kad tie sprendimai yra ieškomi, randami ir jie tikrai bus įgyvendinti labai greitai. Taip, mums reikės pasivyti laiką ir įgyvendinti tam tikrus sprendimus per keletą mėnesių, nors mes neįgyvendinome jų per dešimtmečius, bet mes tai padarysime. Ir aš tikiu, kad sprendimai bus randami galbūt ir diskutuojant, ginčijantis, bet jokiu būdu nesusipriešinus. Ir to aš linkiu sau, kitoms Lietuvos institucijoms, – kalbėjo G. Nausėda.
Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė žuvusiųjų aukos svarbą
„Nesvarbu, tai buvo Gargždai ar Rainiai, ar tai buvo Sausio 13-oji ar Medininkai. Šiandien, kai nuo visų tų įvykių praėję ne taip ir mažai laiko, Lietuva yra laisva ir nepriklausoma valstybė, priklauso visiems įmanomiems prestižiniams tarptautiniams klubams – NATO, Europos Sąjungai, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai, vis dėlto, yra labai prasminga atsigręžti ir prisiminti, kas yra visų šitų įvykių esmių esmė“, – minėjime sakė I. Šimonytė.
„Esmių esmė – žmonės, kurie nebijojo, iš esmės, plikomis rankomis stoti prieš buką žudymo mašiną“, – pridūrė ji.
1991 metų liepos 31-ąją Medininkų pasienio poste prie sienos su Baltarusija sovietų omonininkai nužudė septynis Lietuvos pareigūnus: Mindaugą Balavaką, Algimantą Juozaką, Juozą Janonį, Algirdą Kazlauską, Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių. Ričardas Rabavičius nuo šautinių žaizdų galvoje mirė ligoninėje rugpjūčio 2-ąją.
Vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę medikams pavyko išgelbėti.
Dėl Medininkų žudynių nuteistas ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka buvęs OMON milicininkas Konstantinas Michailovas.
Dar tris omonininkus – Andrejų Laktionovą, Česlavą Mlyniką ir Aleksandrą Ryžovą – Lietuvos teismai griežčiausia bausme nuteisė už akių, nes Rusija atsisako juos išduoti.
