Klausytis Dievo žodžio ir tarnauti artimui – tai du svarbiausi krikščioniškojo gyvenimo matmenys, sakė popiežius Leonas XIV sekmadienio rytą aukodamas Mišias Albano vyskupijos katedroje.
Albano miestelis yra prie pat Kastel Gandolfo, kur popiežius praleido pastarąsias dvi savaites. Albano vyskupija – tai ir viena iš septynių Romos priemiesčių vyskupijų, kurių tituliniai vyskupai yra Romos kurijoje tarnaujantys kardinolai, priklausantys kardinolų vyskupų luomui.
Šių metų vasario mėnesį tuometinis Vyskupų dikasterijos prefektas kardinolas Robertas Prevostas buvo paskirtas Albano tituliniu vyskupu. Gegužės 12 d. buvo numatytas jo ingresas į Albano katedrą, tačiau, kaip žinoma, gegužės 8 d. jis buvo išrinktas popiežiumi. Užbaigdamas laiką, praleistą Kastel Gandolfe, popiežius Leonas XIV panoro aplankyti savo buvusią titulinę vyskupiją.
Mišių homilijoje popiežius kalbėjo apie du Dievo ir žmogaus susitikimus, taip pat apie svetingumą, tarnystę ir įsiklausymą, kuriuos apmąstyti mus pakvietė šio sekmadienio liturgija. Pirmuoju atveju Dievas aplanko Abraomą trijų vyrų, kurie ateina į jo palapinę, asmenyse. Po daugybės Abraomui suteiktų malonių Dievas vėl pas jį ateina, prašydamas jį priimti ir juo pasitikėti. Abraomas ir jo žmona Sara pasiūlo jam tai, ką turi: maistą, draugystę, svetingą priėmimą. Mainais už tai jiedu gauna pažadą sulaukti palikuonio.
Panašiai kalba ir šio sekmadienio Evangelija: Jėzus ateina į Mortos ir Marijos namus. Viena iš seserų pasitinka jį rūpestingu svetingumu, o kita klausosi jo sėdėdama prie jo kojų. Tačiau būtų klaidinga šias dvi nuostatas laikyti priešingomis viena kitai, sakė popiežius. Tarnystė ir klausymasis iš tiesų yra du svetingumo aspektai. Ši tiesa – tai labai svarbus krikščioniškojo gyvenimo matmuo, kurį šiandien mums ypač reikia susigrąžinti kaip asmeninę ir bendruomeninę vertybę.
Abraomas, Morta ir Marija šiandien mums primena, kad klausymasis ir tarnystė yra du vienas kitą papildantys požiūriai, padedantys gyvenime atsiverti palaimingam Viešpaties buvimui su mumis. Jų pavyzdys kviečia mus išmintingai derinti kontempliaciją ir veiklą, poilsį ir darbą, tylą ir skubėjimą, visuomet atsimenant Jėzaus meilę kaip visko matą, jo žodį kaip šviesą ir jo malonę kaip stiprybės šaltinį, kalbėjo popiežius Leonas XIV aukodamas sekmadienio Mišias Albano vyskupijos katedroje.
Vidudienio malda Kastel Gandolfe
Prieš sekmadienio vidudienio maldą, kalbėtą kartu su Kastel Gandolfo gyventojais ir šia proga atvykusiais piligrimais, popiežius Leonas XIV dar kartą priminė, kad šio sekmadienio liturgija mums kalba apie darbo ir poilsio derinimą, apie maldą ir tarnystę, apie atvirumą ir svetingumą, kuris reiškia ir mūsų pareigą priimti kitą, ir dėkingumą už tai, kad mes esame priimami.
Sugebėjimas suderinti veiklą ir kontempliaciją daro mūsų krikščioniškąjį gyvenimą klestintį ir vaisingą. Šio sekmadienio Evangelijoje girdėjome, kad tuo metu, kai Morta skundėsi, jog sesuo paliko ją vieną patarnauti svečiui, Marija buvo tarsi praradusi laiko pojūtį, užvaldyta Jėzaus žodžių. Tačiau Marijos laikysena nebuvo nei mažiau konkreti, nei mažiau dosni.
Pasak popiežiaus, kaip tik vasaros metas skatina mus sulėtinti tempą ir tapti panašesniais į Mariją nei į Mortą. Mums reikia šiek tiek poilsio, kad geriau išmoktume atvirumo kitiems. Atostogų industrija siūlo įvairiausių patirčių, tačiau ne visada tokių, kokių mums iš tiesų reikia. Svarbiausia yra susitikimas. Jį gauname nemokamai. Susitikimas su Dievu, su kitais, su gamta, sakė popiežius
