Nors popiežius šiomis dienomis yra išvykęs į kelionę, Vatikane penktadienio rytą įvyko pirmasis tradicinis advento maldos susitikimas, kuriam vadovavo popiežiaus namų pamokslininkas kardinolas Raniero Cantalamessa OFM Cap.
Pradėdamas penktadienio ryto meditaciją, pamokslininkas sakė, kad šiandien matome stiprėjančią tendenciją atmesti Bažnyčią, ieškoti alternatyvių savarankiškų tikėjimo kelių, gyventi taip, tarsi Bažnyčios nereikėtų, tapatinti Bažnyčią tik su skandalais, ginčais, konkurencija, apkalbomis, geriausiu atveju paliekant jai tik tam tikrą vaidmenį socialinės veiklos srityje. Matydamas šią tendenciją ir jos keliamus pavojus, popiežiaus namų pamokslininkas siūlo advento proga pamąstyti apie Bažnyčios slėpinio pagrindus.
Pirmoje įvadinėje meditacijoje pamokslininkas kalbėjo apie Dievo tėvystę ir per Kristų mums suteiktą buvimo Dievo vaikais dovaną. Jau Senasis Testamentas skelbė, kad Dievas yra Tėvas, tačiau tik per Kristaus įvykdytą atpirkimą, kuris mums buvo suteiktas per krikštą, mes esame Dievo vaikai ne tik moraline, bet ir tikrąja, ontologine prasme. Mes tapome „sūnumis Sūnuje“.
Iš to išplaukia ir kitas esminis dalykas, kurį šv. Kiprijonas įvardijo šiais žodžiais: „Negali Dievas būti tėvu tam, kuriam Bažnyčia nėra motina“.
Negali Dievas būti tėvu tam, kuriam Bažnyčia nėra motina.
Galima pridurti: „Negali Dievas būti tėvu tam, kuriam artimas nėra brolis“. Iš čia teka poreikis tikėjimą, išganymą, Dievo tėvystę išgyventi tikinčiųjų pakrikštytųjų bendruomenėje. Tai neturi vykti pasyviai ir nesąmoningai, kaip dažnai būna.
Popiežius Pranciškus vienoje bendrosios audiencijos katechezėje sakė, kad mes, krikščionys, šią tikrovę, kad esame Dievo vaikai, dažnai laikome savaime suprantamu dalyku. O juk turėtume su dėkingumu prisiminti savo krikštą ir sąmoningiau išgyventi gautą didžiąją dovaną.
