„Adomas ir Ieva” buvo žydų meno kolekcininko Jacqueso Goudstikkerio (Žako Gudstikerio), Antrojo pasaulinio karo metais pabėgusio iš Nyderlandų, kolekcijos dalis.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai visoje Europoje grobė didžiulius meno kūrinius, todėl galiausiai buvo įkurtas specialus JAV padalinys, kuriam buvo pavesta saugoti meno kūrinius nuo nacių kariuomenės.
Praėjus maždaug 80 metų nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai kurie iš šių pagrobtų kūrinių atrandami ir grąžinami teisėtiems savininkams. Taip atsitiko su XVI a. „Adomo ir Ievos” paveikslu, kuris neseniai buvo grąžintas Goudstikkerių šeimai Nyderlanduose. Paveikslas, vaizduojantis Adomą ir Ievą Edeno sode, Antrojo pasaulinio karo metais buvo pagrobtas iš žydų meno prekiautojo Jacqueso Goudstikkerio kolekcijos.
Kaip paaiškinta Niujorko meno teisės firmos „Kaye Spiegler”, kurios advokatai padėjo susigrąžinti paveikslą, pranešime spaudai, pagrobtas meno kūrinys neseniai buvo padovanotas Rolino muziejui Autune, Prancūzijoje. Apžiūrėję paveikslą, muziejaus ekspertai pastebėjo etiketę ant drobės nugarėlės, kuri kėlė klausimų dėl paveikslo kilmės. Atlikę išsamius tyrimus, jie suprato, kad „Adomas ir Ieva” buvo vienas iš 1300 paveikslų, pagrobtų iš Žako Goudstikkerio kolekcijos po to, kai jis Antrojo pasaulinio karo metais pabėgo iš Nyderlandų.
„Esu labai dėkinga už pastangas, padėjusias susigrąžinti šią mūsų šeimos istorijos dalį”, – sako Marei von Saher, vienintelė Goudstikkerių paveldėtoja, vadovavusi įnirtingai restitucijos kampanijai, po kurios Nyderlandų vyriausybė 2006 m. grąžino 200 meno kūrinių. „Labai malonu, kad teisingumas pasiektas ir šis paveikslas grąžintas teisėtiems savininkams”, – pridūrė ji.
Kaip aiškina „Artnews”, daugiau kaip tūkstantį meno kūrinių, pagrobtų iš Goudstikkerių kolekcijos, pasisavino aukštas nacių pareigūnas reichsmaršalas Hermannas Göringas (Hermanas Geringas) ir galiausiai jie tapo Nyderlandų vyriausybės nuosavybe, kuri 2006 m. padėjo šeimai grąžinti 200 meno kūrinių.
Paveikslo „Adomas ir Ieva”, priskiriamo XVI a. olandų dailininkui Korneliui van Haarlemui, grąžintojai nežinojo paveikslo istorijos ir bendradarbiavo su Rolino muziejumi, kad susisiektų su ponia von Saher ir organizuotų meno kūrinio restituciją.
„Ši naujausia restitucija rodo, kad muziejų ir asmenų, siekiančių susigrąžinti pagrobtus meno kūrinius ir antikvarinius daiktus, bendradarbiavimas šiose bylose gali turėti įspūdingą poveikį”, – sakė Amelija Keuning, viena iš A. von Saher advokatų, ir pridūrė, kad Rolino muziejaus ekspertų atliktas kilmės tyrimas buvo labai svarbus nustatant, kad tai buvo Goudstikkerio kolekcijos dalis. „Labai svarbu, kad muziejai visame pasaulyje priimtų griežtus kilmės protokolus, padedančius tęsti likusių nacių išgrobstytų meno kūrinių paiešką”, – teigė ji.
Prieškario nuotraukoje viršuje Hermanas Geringas išeina iš Goudstikkerio pastato Amsterdame po to, kai apžiūrėjo žydų meno kolekcininko Jacqueso Goudstikkerio kolekciją. Iš 1300 Goudstikkerio kolekcijos eksponatų jis už 2 milijonus guldenų (Europos šalyse nuo XIII a. naudotas piniginis vienetas ir moneta), įsigijo apie 800 jų. Vokietijos verslininkas Aloisas Miedlis už 550 tūkst. guldenų gavo likusią dalį kūrinių ir geriausią nekilnojamąjį turtą prie miesto Heerengrachto. Nyderlandų valstybė saugo 267 šių darbų galerijose, išsidėsčiusiose po visus Nyderlandus. 2006 m. vasario 6 d., pirmadienį, praėjus beveik 70 metų, Nyderlandų vyriausybė pranešė, kad 202 kūriniai bus grąžinti Goudstikkerių šeimai.
