Ministras: dotacijos pieno ūkininkams – sutarus dėl jungimosi į didesnius ūkius

ŠaltinisBNS

Šiemet smarkiai kritus pieno supirkimo kainoms ir ūkininkams baiminantis bankrotų bei prašant skubios valstybės paramos, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad pirmiausia reikia susitarti, kad ūkininkai jungtųsi į stambesnius ūkius ir turėtų didesnę derybinę galią, o tuomet valstybė galėtų suteikti dotacijas ar paramą iš Europos Sąjungos krizių rezervo. 

„Visos priemonės svarstomos, ūkininkai labiausiai nori, ir tas suprantama, gauti tiesiogines dotacijas, kad būtų kompensuojami pieno praradimai, bet aš labiausiai siekiu, kad būtų pirmiausia susitarimas dėl struktūrinių pokyčių, o paskui galime taikyti ir valstybės pagalbos priemones“, – interviu BNS sakė ministras. 

Be to, jis teigė iš perdirbėjų laukiantis aiškaus atsakymo, kaip jie galėtų pakeiti savo eksporto struktūrą, kad supirkimo kainos vietos rinkoje nekristų taip smarkiai.

Ministras taip pat sako, kad be tiesioginių dotacijų, ūkininkams gali būti teikiama parama apyvartinėms lėšoms, įsigyjant arba išsinuomojant pieno laikymo šaldytuvus, pienovežius.

Vasario 24 dieną K. Navickas ketina susitikti su Konkurencijos tarybos, prekybininkų, perdirbėjų ir žemdirbių atstovais – bus siekiama rasti sprendimą, kaip išspręsti sudėtingą situaciją rinkoje.

– Esate minėjęs, kad susitikime tikitės sprendimo dėl struktūrinių pokyčių. Kokį sprendimą pasiūlysite dabartinėje krizėje?

– Galime pasiūlyti labai daug, ir finansinius instrumentus, ir pagalbą per Europos Sąjungos investicijas, pagalbą kooperatyvams, bet tikrai negalime priimti sprendimo už ūkininkus ir ypač skatindami juos kooperuotis. 

Kalbant apie struktūrinius pokyčius, turiu du lūkesčius – lūkestį, kad rastume sprendimus, pasirengimą ūkininkų apsijungti ir turėti didesnę derybinę galią, o iš perdirbėjų tikiuosi aiškaus pasakymo, ką jie siūlo savo eksportiniuose krepšeliuose pakeisti, kad kainų smūgiai nebūtų tokie dideli.

Labai norėčiau aiškių matymų iš sektorių ir tada galime kalbėti apie labai konkrečias priemones.

Esame pasirengę visą paletę priemonių, kurias galime daryti – ūkininkai, kurie įgyvendina investicinius projektus su 40 proc. valstybės pagalba, galime pratęsti šitų projektų įgyvendinimo laiką, galime suteikti papildomas paskatas apyvartinėms lėšoms, galime turėti valstybės pagalbą įsigyjant arba išsinuomojant pieno laikymo šaldytuvus, pienovežius. Galimybių yra, bet tam turi būti iniciatyva tiek iš ūkininkų, tiek perdirbėjų.

– Ūkininkai sako, kad trūksta ne ilgalaikių planų, bet būtent greitų sprendimų išspręsti krizę. Kreipėtės skubios EK paramos pieno gamintojams…

– Dėl krizių rezervo aktyvavimo yra priemonės, bet jos nėra sprendimas nuo visų bėdų. Jei yra intervencinio pirkimo priemonė, tai intervencinis pirkimas dar labiau sumažina ilgiuoju laikotarpiu žaliavinio pieno kainas, jis sudaro prielaidas tam. 

Visos priemonės svarstomos, ūkininkai labiausiai nori, ir tas suprantama, gauti tiesiogines dotacijas, kad būtų kompensuojami pieno praradimai, bet aš labiausiai siekiu, kad būtų pirmiausia susitarimas dėl struktūrinių pokyčių, o paskui galime taikyti ir valstybės pagalbos priemones.

Techniškai su Europos Komisija deriname pagalbos schemas, tai užtrunka, nenorime daug laiko prarasti, bet pirma kokybiniai pokyčiai, o paskui arba lygiagrečiai ir pagalba.

– Gal turite kokių indikacijų, ar EK ruošiasi prisidėti, skirti pagalbą, dėl kurios kreipėtės?

– Kol kas didelio aktyvumo nėra, nes tai yra kol kas tik Baltijos valstybių krizė, kitos šalys nesusiduria su tokiu dideliu pieno kainų kritimu. Jeigu būtų bendras kritimas visoje Europos Sąjungoje, tai mechanizmas veiktų labai greitai. Mes įtikinėjame, prisijungė latviai prie mūsų, tikiuosi ir estai prisijungs ir tikiuosi, turėsime stipresnį balsą. 

– Ar ūkininkai gali tikėtis tiesioginių dotacijų?

– Dotacijos neveikia taip automatiškai, kad nukrito vieną dieną kainos į žemumas ir įsijungia valstybės pagalba. Skaičiuojame per ilgesnį laikotarpį. Mes nelaukiame blogiausios situacijos, jau dabar projektuojame priemones ir kai tie kriterijai visi susidės, galime tikėtis valstybės pagalbos, bet pirmiausia tikimės ir Europos Sąjungos krizių rezervo paramos, nes niekas negali prognozuoti krizės užsitęsimo laiko, poveikio dydžio visame Europos Sąjungos kontekste.

Dėl to šiandien prisiimti įsipareigojimus, kad palaikysime ūkininkus ilguoju laikotarpiu, būtų per daug neatsakinga. Ruošiamės, kalbamės, tikimės tam tikrų struktūrinių pokyčių ir ruošiamės, kad būtų galimybė įjungti ir valstybės pagalbą. 

– Sakėte, kad tiesioginės dotacijos dėl žaliavinio pieno kainos ilgainiui duotų neigiamą rezultatą, nes tai būtų ir pagalba perdirbėjui – ką tuomet turėtų remti EK, kokia būtų pagalba?

– Gali būti pridedama išmoka už pieninę karvę, išmoka prie pieno kainos, mechanizmų yra ne vienas, dabar konkrečiai nenoriu eiti į detales, bet reikia nepamiršti, kad pernai Europos Sąjungos ir valstybės pagalba buvo teikiama kiaulininkystės, paukštienos sektoriui.

– Susitikime penktadienį turėtų dalyvauti ir Konkurencijos tarybos atstovai – ar matote rizikų, kad gali būti piktnaudžiavimų rinkoje?

– Mes nematome, bet yra poreikis iš pačių prekybininkų. Nuskambėjusi vaistinių byla, jie visi daro prevencines priemones, nori, kad dalyvautų ir Konkurencijos taryba, kad būtų prevencija prieš kažkokius susitarimus. 

– Kai kurių ūkininkų vertinimu, būtina peržiūrėti Pieno įstatymą, nes jis nustato bazinę pieno kainą pagal kiekį, o ne kokybę. Ar siūlysite keisti dabartinį reguliavimą?

– Esame tam pasirengę, laukiame penktadienį susitikimo, kuriuo keliu geriau eiti. Mes norime pasiūlymus apsitarti bendrame susitikime.

– Ačiū už pokalbį.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

5 KOMENTARAI

  1. ,,…iš perdirbėjų tikiuosi aiškaus pasakymo…”, ,,…dabar konkrečiai nenoriu eiti į detales…”, ,,…Mes nematome…” – užtat mes matome. Matome būtent esmę: ministras Navickas ir visi kiti valdžiagyviai naiviai galvoja, kad niekas Lietuvoje nesupranta, kaip veikia partiniai konglomeratai, sabotuojantys maisto produkcijos gamybą Lietuvoje. O sabotažas daromas taip: specialiai naikinami mžieji ir vidutiniai ūkininkai todėl, kad nekeltų konkurencijos partijų sukurtiems stambiesiems ūkims, iš kurių ir minta partijos. Būtent todėl Žemės ūkio ministerija laikas nuo laiko pragysta apie tai, kad nev a karvės išskiria per daug anglie sdvideginio ir kad tai neva esą ES nuostata – tačiau Lietuvos valdžia niekada ir niekam nepasakė, kad ir kokiame ES posėdyje taip buvo nutarta, kokie konkrečiai ES valdininkai taip nutarė ir net neparodė jokio ES dokumento su ES instituvinio registro indeksu, kuriame juodu ant balto būtų parašyta, kda Lietuvoje reikia naikinti mažuosius irividutinius ūkius – o praktiškai daroma būtent taip. Dar daugiau – kažkokiu mokslui nežinomu stebuklu ,,afrikinis kiaulių maras” įstengia pakelti lietuvišką žiemą ir netgi įsigurdino neišplisti už Lietuvos ribų. O aplink Lietuvą esančiose valstybėse ,,afrikinis kiaulių maras” veikia maksimalios konspiracijos sąlygomis – jis taip užsikonspiravęs, kad iš kaimyninių valstybių anei vieno žodžio negirdėti apie jokius ,,afrikinio kiaulių maro” pasireiškimus – tiessa, valdžiagyvių lakdinami melaisklaidos lojikai laikas nuo laiko nepamiršta paskleisti melų apie neva svetur ,,pasireiškusį afgrikinį kiaulių marą” – bet šitokie Lietuvos melasklaidos pareiškimnai niekada nesutampa su tų šalių, apie kurias rašomi melai, oficialia informacija. O pas valdžiai nepageidujamus ūkininkus bemat atvažiuoja valdžios sarginiai šunys ir ,,afrikinio kiaulių maro” pretekstu uždaro ūkius ir naikina neva ,,afrikiniu kiaulių maru” ,,susirgusias” kiaules – tam, kad išlaikyti aukštas mėsos produktų kainas visuose partijas šeriančiuose stambiuosiuose prekybos tinkluose. Be to, ministras anei puse žodžio nepasako, kad stambieji prekybininkai prekiauja nežinia iš kur atvežta ir hormonais ir vosokiais chemikalais pripumpuota kiauliena – nupirkite stambiuosiuose prekybos centruose bet kokios mėsios ir atiduokite ją ištirti kito valstybės biologijos ekspertams: nuo jų pateiktų išvadų jums plaukai ant galvos pasišiauš. Šit iš kur turime tokį didelį įvairiausiomis igomis sergančių žmonių skaičių: nuo chemikalais apnuodytų gyvulių. Ir visi vaizudoja nieko nematančius, nežinančius ir nesuprantančius. Lietuvos partokratija laikosi savo vietose tik prisidengusi ginkluotais smogikais ir pecialiai anikina vieną svarbiausių Lietuvos pramonės šakų, kurioje Lietuva buvo stipri nuo pačių seniausių laikų – maisto pramonėje. Tai apgalvota Lietuvos priešų strategija: patys suprantate, koks pavojus kils valdžiai, jeigu Lietuvos piliečiai bus sveiki ir įšstengs nusipirkti kokybiško maisto. O maisto produktų spekuliacija valdžiažmogiai specialiai palaiko aukštą infliacijos lygį – ir pirmiausia todėl, kad iš stambioųjų prekybos tinklų užspekliuotų pinigų valdžia pirmiausia dotuoja ir išlaiko savo sarginius buldogus; todėl visokiausių melų ir pramanų pretekstu nakinami visi smulkieji ir vidutiniai ūkininkai, kurie savo produkcijos pasiūla gali sukelti pavojų partikratiją šeriančių prekybos tinklų spekuliacijai.

  2. Ne visai į straipsnio temą, bet netoli jos: kaip manote, kodėl nei LRT, nei Delfi, nei Lietuvos Rytas anei pusės žodžio nesako apie tai, kad Estijoje japonų ,,Hitachi” stato atominę elektrinę? – taip, ta pati ,,Hitachi”, kuri ketino statyti AE Lietuvoje. Keisčiausia, kad apie tai cyptelėjo 15min – bet straipsnis skubiai dingo iš ,,apyvartos”. Šit dėl Lietuvos elektros tiekėjams staiga užėjo elektros kainų mažinimo priepuoliai.

    • Reikėtų būti tikslesniu…
      “construction time frame, will be completed next year and a final decision made in 2024. It is estimated the plant will be completed by 2035.”
      (Iš News.err,ee)
      Tad dar nestato ir net planai nepadaryti….

  3. Kas atsitiko ministrui, kad jis nepajėgia suprasti paprasto dalyko, kad jei pieno produktų kaina prekybos centruose didėja, tai turi didėti ir ūkininkamas išmokama pieno supirkimo kaina. Dabartinis atvirkštinis procesas kai prekybos centre pieno kaina kyla, bet ūkininkams kažkodėl už pieną išmokama kaina yra mažinama yra nesuvokiamas. Jei prekybos centre pieno litras kainuoja netoli 2 eurų, o ūkininkams išmokama už litrą po 20 centų, tai savaime aišku, kad visas uždarbis lieka perdirbėjams ir prekybos centrams. Tai ministras ir turėtų sureguliuoti šiuos santykius, kad prekybos centrai nepiktnaudžiautų savo dominuojančia padėtimi ir neplėšikautų. O ministras šių santykių reguliuoti, matomai, nesiruošia. Nesiruošia ginti ūkininkų nuo plėšikavimo, ir mažinti prekybos centrų pelno, bet siūlo visiems Lietuvos žmonėms savo pinigais, dotacijomis paremti apiplėštus ūkininkus ir tai norėtų kažkodėl remti tik stambiuosius.
    Situacija yra tokia, kad jei plėšikas apiplėšia silpnesnįjį, tai priėjęs policinkas stengiasi ne sudrausminti plėšiką, bet siūlo visiems aplinkiniams susimesti pinigų ir paremti savo dotacijomis nuskriaustąjį. Ministro siūloma išeitis yra labai patogi plėšikui, kuris ir toliau plėšikaus, o visi žmonės dotacijomis turės padengti jo daromą žalą nuskriaustajam.
    Kažkodėl nei ministras nei kiti jo partijos nariai labai nenori imtis ir sudrausminti stambių plėšikų nei žemės ūkio nei elektros rinkoje

Komentuoti: Anonimas Atšaukti atsakymą

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

Nijolės Sadūnaitės knyga
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte