Vasario 2 dieną Visuotinė Bažnyčia minėjo Kristaus paaukojimo šventykloje šventę, taip pat tądien kasmet minima Pašvęstojo gyvenimo diena. Jos metu Bažnyčia prisimena vienuolius ir vienuoles, meldžia naujų pašaukimų. Lietuvos didžiosiose šventovėse vasario 2 iškilmingai buvo paminėta ši diena. Tekstas parengtas pagal Lietuvos vyskupijų informacinius pranešimus.
Vilniaus arkikatedroje bazilikoje buvo svarstomi šiandienos iššūkiai pašvęstiesiems
Vilniaus arkivyskupijoje tarnaujantys pašvęstieji kartu su ganytojais iškilmingai minėjo Viešpaties Paaukojimą ir šventė Pašvęstojo gyvenimo dieną Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
Vilniaus arkivyskupui Gintarui Grušui tarus sveikinimo žodį, kunigas jėzuitas Mindaugas Malinauskas dalijosi mintimis apie asmeninę ir bendruomeninę įžvalgą. Pasak kalbėtojo, pirmas žingsnis yra patikėti, kad esame Dievo sukviesti, Dievo mylimi, kad Jis yra veikiantysis. Tada – atpažinti netvarkingus prisirišimus, apvalyti protą ir valią, kad darytume teisingus sprendimus.
Tėvas Mindaugas pažymėjo, kad bendruomeninės įžvalgos reikia, kai dėl dalyko situacijos vienas žmogus negali jo išspręsti. Čia svarbu turėti prieš akis tikslą – renkamės tai, kas padeda geriau pažinti Dievą, vykdyti Jo valią, atsiversti, apsivalyti nuo asmeninio ir bendruomeninio egoizmo, drauge augti.
Prelegentas atkreipė dėmesį, kad bendruomeninės įžvalgos ieškojimas – tai ne vien žmogiškas dialogas, bet būdas kartu būti vedamiems Šventosios Dvasios. Dera kalbėti drąsiai, tiesiai ir nuolankiai, taip pat labai įdėmiai klausytis kito, užuot stengiantis įbrukti išankstinę nuostatą ar pasirinkti verčiau tylėti ir paklusti ar nepaklusti pagal savo norą. Svarbu taip klausytis kito, kad išgirstume jo kalboje Dievo valią ir savo argumentais ją paremtume.
„Viskas vyksta pratybų nuotaikoje – rasti malonės, paguodos ženklus ir juose įsitvirtinti. Tuomet tai paliudyti kitiems ir kartu persiimti viena dvasia ir įžvalga. Nepamiršti, kad ieškome Dievo valios, o ne užsidegimo, nusiraminimo būsenos ar gražių, stiprių minčių.“ Pasak prelegento, bendruomeninė įžvalga turi skatinti atsiversti, laisvėti nuo savęs, savo valios.
Po konferencijos s. Rima iš Nukryžiuotojo Kristaus seserų kongregacijos pakvietė melstis už kunigus ir padalijo paveikslėlius su kunigų vardais.
Netrukus prasidėjo Švč. Sakramento adoracija. Šventės dalyviai apmąstė Evangelijos ištrauką apie turtingą jaunuolį. Maldai pasibaigus, seserys ir broliai vienuoliai išsiskirstė į grupeles sinodiškai pasidalyti maldos vaisiais ir atsakyti į klausimą: Šiandienos iššūkiai pašvęstiesiems. Kokie keliai veda į autentišką Pašvęstąjį gyvenimą?
Šventę vainikavo iškilmingos šv. Mišios, kurioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
Pašvęstojo gyvenimo diena Žemaičių Kalvarijoje
Pašvęstojo gyvenimo diena iškilmingai buvo švenčiama Žemaičių Kalvarijos bazilikoje. Šv. Mišioms vadovavo ir Telšių vyskupijoje tarnaujančius pašvęstuosius – seseris vienuoles bei brolius vienuolius sveikino Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius.
Homilijoje vyskupas kalbėjo pašvęstiesiems: „Jūs šiandien nešate aukštai iškėlę tikėjimo žibintą. Dėkoju jums už tikėjimo liudijimą šiame supasaulėjusiame laikmetyje, dėkoju už katechezę ir darbą su jaunimu, dėkoju už žmonių palydėjimą į tikėjimo gelmę“. Ganytojas priminė popiežiaus Pranciškaus pastebėjimą – „Kur vienuoliai, ten džiaugsmas“ ir kvietė tapti Džiugiosios naujienos nešėjais.
Šv. Mišiose patarnavo Tauragės dekanato kunigai, giedojo Tauragės parapijos choras. Po šv. Mišių bazilikoje buvo giedami Žemaičių Kalvarijos kalnai, o po jų vienuolyno patalpose vyko agapė. Susitikimo su pašvęstaisiais metu buvo diskutuojama apie šio laikmečio iššūkius krikščioniškajam tikėjimui, pasidalinta tarnystės džiaugsmais bei rūpesčiais.
Pasinaudodamas popiežiaus Pranciškaus įžvalgomis Telšių vyskupas ragino pašvęstuosius dėkingai žvelgti į praeitį, aistringai gyventi dabartimi ir viltingai apkabinti ateitį.
Arkivyskupas K. Kėvalas: vienuoliai – didis Viešpaties ženklas
Tradiciškai kasmet Kristaus Paaukojimo šventykloje (Grabnyčių) vasario 2-ąją drauge švęsti susirenkantys arkivyskupijoje tarnaujantys pašvęstojo gyvenimo seserys ir broliai vienuoliai šiemet iš pradžių susitiko konferencijų salėje.
Čia seses ir brolius pakvietęs arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pasveikino Pašvęstojo gyvenimo dienos proga. Po bendros Valandų liturgijos (Pavakario) maldos Sinodinio kelio Kauno arkivyskupijoje koordinatorius kun. Artūras Kazlauskas pristatė popiežiaus Pranciškaus dabar pasiūlytą Bažnyčios atsinaujinimo kryptį, misiją ir užduotį šiandienai – Sinodo aktualiją.
Įvairių kongregacijų atstovai – vienuolės ir vienuoliai – grupelėse sinodiškai dalijosi ir vėliau pristatė savo įžvalgas apie tai, ką Dvasia šiandien kalba Bažnyčiai, kokį Viešpatį kvietimą jie išgyvena šiame laike, su kokiais sunkumais susiduria ir kokių naujų galimybių randa dalyvauti Bažnyčios gyvenime drauge su kunigais bei pasauliečiais.
Vakare Kauno arkikatedroje bazilikoje, gausiai dalyvaujant žmonėms, iškilmės buvo pradėtos jungtinio vienuolių choro ir kantoriaus – kunigo A. Kazlausko sugiedotu Akatistu – senosios Bažnyčios Tradicijos himnu Dievo Motinai, „pagimdžiusiai šventų Švenčiausiąjį Žodį“ – „šviesą pagonims apšviesti“ (plg. Lk 2).
Akatisto liturgijai vadovavo arkivyskupas K. Kėvalas, patarnavo Kauno kunigų seminarijos klierikai.
„Brolių ir seserų dovana Viešpačiui yra nepaprastai didis ženklas to besitęsiančio Kristaus paaukojimo šventykloje – savęs, savo gyvenimo ir savo misijos Tam, kuris pašaukė, suviliojo širdį, kuris pakvietė būti panašius į Jį ir tokiu būdu tęsti misiją pasaulyje dovanojant Jo artumą žmonėms“, – sakė vėliau arkivyskupas Kęstutis, pradėdamas Eucharistijos liturgiją žvakių palaiminimu, o vėliau einant procesiją su žvakėmis rankose.
Procesijoje dėl pandemijos buvo kviečiami dalyvauti tik pašvęstieji.
„Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras, laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo“, – darsyk atkreipė dėmesį arkivyskupas į paskelbtosios Evangelijos eilutes, homilijoje pasidalydamas apie pašvęstojo gyvenimo dovaną, taip pat savo pašaukimo istorija, kai Dievo ir Bažnyčios reikalai tapo svarbiausi, o gyvenimas pasidalijo „iki to“ nuostabaus Viešpaties dovanoto prakalbinimo ir „po to“.
Ką reiškia Šventosios Dvasios vaisiai? Pasak ganytojo, tai žmogaus gebėjimas nešti Gerąją naujieną, tai ir rūpestis dėl Bažnyčios kaip dėl savo šeimos.
Brangius brolius ir seseris pašvęstuosius arkivyskupas pavadino Šventosios Dvasios buveinėmis. Jie yra pakviesti dalyvauti išganymo misijoje per „karštąją liniją“ – turimą ypač artimą santykį su Dievu.
Arkivyskupas nuoširdžiai padėkojo vienuoliams – „žmonėms ne iš šio pasaulio“ – už jų gyvenimo dovaną, už tūkstančius atsidūsėjimo valandų maldoje užtariant Dievo tautą, už darbą įvairiose tarnystėse, taip pat pakvietė visus melstis, kad nepritrūktume dvasinių pašaukimų, kad Viešpats uždegtų tam jaunų žmonių širdis.
Marijampolėje paminėta pašvęstojo gyvenimo diena
Šiemet su šviesiu džiugesiu pašvęstieji iš visos Vilkaviškio vyskupijos vėl galėjo gyvai Marijampolės šv. arkangelo Mykolo mažojoje bazilikoje susiburti maldai. Visi susirinkusieji, dėkojo Dievui už pašvęstojo gyvenimo pašaukimo malonę. Pirmiausia, tylioje maldoje adoracijos metu suklaupę priešais Švč. Sakramentą, vėliau švęsdami šv. Mišių auką.
„Jūs labai reikalingi, Jūs labai svarbūs Bažnyčioje ir šiais laikais. Nesvarbu ar jums tik 19 – 20 ir Jūsų pasišventimo kelionė dar tik prasideda, ar Jūs jau subrendote amžiniems įžadams, ar gal jau Jūsų galva balta, tarsi būtų pabarstyta atgailos budėjimo naštos pelenais.
Kiekvienas brolis, ir kiekviena sesuo pašvęstame gyvenime savo unikaliu būdu, savo asmeniniame ryšyje su Kristumi, savitai atspindi Dievo meilę ir jo palankumą žmonėms. Ir su lazdele sunkiau krypuojanti, bet kasdien į Dievo namus vis keliaujanti sesuo spinduliuoja neįkainuojamą liudijimą aplinkiniams.
Net gerokai užkietėjus Dievo atžvilgiu širdis, žiūrėk kažkada prisimins ar jaunos sesutės šypseną, ar brandžios sesers pastangas, liudijimą ir jiems, gal būt visai netikėtai naujai nušvis sieloje pilkos kasdienybės rutinoje amžinybės viltis. Dieve padėk, Jums nepristigti tikėjimo, drąsos, vilties, gerumo mažiau Dievą pažinusiems.“, – pamokslo metu susirinkusiems kalbėjo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila.
Grabnyčios Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje
Vasario 2 d., minint Kristaus Paaukojimo šventę ir Pašvęstojo gyvenimo dieną, Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros administratorius kun. Kęstutis Palepšys ir kun. Algirdas Dauknys su būreliu seserų vienuolių prieš Šv. Mišias meldėsi vakarines liturgines valandas.
Jų metu vyskupas Linas, kreipdamasis į pašvęstojo gyvenimo narius, rėmėsi Šv. Jono Pauliaus II raštais, kuriuose atskleistas pašvęstųjų radikalus meilės Dievui vaisingumo būtinumas.
Tokį radikalumo pavyzdį randame Evangelijoje pagal Joną (Jn 6, 44), Atsimainymo ant Taboro kalno epizode. Pašvęstasis asmuo yra kviečiamas per Tėvo ištartus žodžius savo Sūnui: „Klausykite jo“ raginamas visiškai juo pasitikėti, bei laikyti jį savo gyvenimo centru.
Evangeliniai klusnumo, neturto bei skaistumo įžadai yra vienuolio gyvenimo forma, sakytume, atkuriamoji forma to gyvenimo, kurį per įsikūnijimą buvo pasirinkęs Dievo Sūnus. Radikalus meilės Dievui vaisingumas atsiskleidžia per savanaudiškumo atsižadėjimą bei meilę kitam žmogui. Tokiu būdu vienuoliai „sužeistam“ pasauliui būtų tėviškas Dievo bei motiniškas Bažnyčios veidas, kuris atneša gyvenimo džiaugsmą bei viltį.
Po žvakių pašventinimo, katedroje vyko iškilminga vienuolių, kunigų ir vyskupų procesija, lydima tikinčiųjų.
Ganytojas padėkojo Panevėžio vyskupijoje besidarbuojantiems pašvęstiesiems: Tiberiados bendruomenei, įsikūrusiai Zarasų rajone, Baltriškėse, Įsikūnijusio Žodžio kongregacijai, esančiai Pasvalio rajone, Pumpėnuose, moterų vienuolijoms Panevėžyje: Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių (Marijos tarnaičių) kongregacijai, Dievo Apvaizdos seserų vienuolijai, seserims kotrynietėms, Mataros Viešpaties ir Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijai.
Homilijos metu vyskupas kreipėsi į seseris vienuoles, ragindamas stengtis išlaikyti tikėjimo malonę, nes krizės pašaukime prasideda ne dėl kažkokių išorinių veiksnių, bet dėl to, kad tikėjime nustojama maitintis Dievo Žodžiu, nuolatine malda, bendruomeniniu gyvenimu.
Pavojus iškyla, kai bendruomenių nariai savus interesus bei patogų gyvenimą iškelia į pirmą vietą. Pabaigoje vyskupas Linas OFM priminė Grabnyčių žvakės reikšmę. Tai Kristaus, kaip tikrosios Šviesos, simbolis. Kartu tai ir priminimas, kad gyvenimas turi baigtį, kuri turi viltį Kristuje, nes Jis nugalėjo mirtį ir tamsą.
Vėliau šventė persikėlė į parapijos namus, kur pašvęstojo gyvenimo nariai pratęsė bendrystę prie vaišių stalo.
