Kristina Zamarytė-Sakavičienė. (Ne)laisvas ir (ne)informuotas sutikimas skiepytis nuo COVID-19

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ramiai pasakoja, o mes turėtume ramiai sutikti, kad vakcinacija nuo COVID-19 taps kasmetine norma. Nusimato de facto privalomas nuolatinis masinis skiepijimas nuo ligos, kurios mirtingumas jauname amžiuje yra labai mažas.

Spaudimas skiepytis stulbina bioetikos ir biomedicinos teisės specialistus, taip pat ir mane. Mes mokėmės, mokėme kitus ir praktikoje taikėme biomedicinoje fundamentalų etinį principą – laisvo ir informuoto paciento sutikimo dėl bet kurios medicininės intervencijos.

Lietuvoje galioja 1997 m. Europos Tarybos Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija, kurios 5 straipsnis valstybei imperatyviai nurodo: „kiekviena intervencija sveikatos srityje gali būti atliekama tik gavus atitinkamo asmens laisvai duotą ir informuotumu pagrįstą sutikimą“. LR Civilinio Kodekso 6.729 straipsnis bei LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnis šią nuostatą pakartoja ir detalizuoja. Tačiau sutikimas skiepytis COVID-19 vakcinomis mūsų šalyje dažnai yra nelaisvas ir neinformuotas.

Daug žmonių sutinka vakcinuotis nelaisva valia ir ne dėl to, kad jie nori apsaugoti savo ar aplinkinių sveikatą, bet todėl, kad yra spaudžiami „galimybių paso“ politikos. „Galimybių pasas“ yra paremtas ne konstitucine prigimtinių, lygių ir neatimamų žmogaus teisių samprata, o valdžios arbitraliai suteikiamų teisių paradigma, kai šiuo metu galios pozicijoje esantys politikai nusprendžia, kas ir kokių teisių nusipelno savo elgesiu, tai yra, pasiskiepijimu vakcina nuo COVID-19.

Politikai nusprendžia, kas ir kokių teisių nusipelno savo elgesiu, tai yra, pasiskiepijimu vakcina nuo COVID-19.

Žmonės nėra informuoti apie galimas neigiamas COVID-19 vakcinų pasekmes sveikatai, nes jos nėra žinomos, kol neatlikti įprastai privalomi klinikiniai tyrimai, o farmakologinio budrumo sistema šių vakcinų atžvilgiu Lietuvoje veikia blogai – net ir apie mirtis bei sunkias nepageidaujamas reakcijas dažnai nepranešama, todėl skelbiamoje statistikoje jos neatsispindi.

Stebint feisbuko rėmelių karus tarp tikinčių ir netikinčių „mokslu“, atrodo, kad Lietuvos gyventojai už skiepą gauna ne cepeliną, o universiteto diplomą. Įdomu, kad JAV statistiškai labiausiai nelinkę skiepytis asmenys, turintys mokslų daktaro laipsnį. Matyt, jie nutuokia, kaip „daromas mokslas“, kurio užsakovas yra farmacijos pramonė.

Mitingas prieš Lietuvos valdžios ketinimą visus Lietuvos piliečius priverstinai paskiepyti, rugpjūčio 10 d. / BNS nuotr.

Suprantama, kad pandemijos situacijoje galima naudoti dar iki galo neištirtas vakcinas, siekiant apsaugoti rizikos grupės ar padidinto pavojaus zonose dirbančius asmenis. Visiems norintiems apsisaugoti nuo sunkių ligos formų taip pat turi būti sudaryta galimybė skiepytis. Tačiau kol vakcinų klinikiniai tyrimai dar net neįpusėjo, socialiniuose tinkluose masiškai deklaruojamas „tikėjimas mokslu“ iš tiesų reiškia tikėjimą televizija, portalais ir nuomonių formuotojais, t. y., viešųjų ryšių specialistų nukaltomis frazėmis bei išvedžiojimais, manipuliuojant parankiais mokslo duomenimis, bet nutylint tai, kas visuomenėje galėtų sukelti rimtas abejones.

Jeigu žmonės būtų educated (išsilavinę) apie tai, kaip kuriami vaistai ir atliekami klinikai tyrimai, kaip veikia farmacijos pramonė ir viešosios nuomonės formavimo priemonės, jų „tikėjimas mokslu“ stipriai susvyruotų. Gali būti, kad dalis jų nebūtų ir vaccinated (paskiepyti).

Ir turbūt dauguma priešintųsi be realaus mokslinio, teisinio ir faktinio pagrindo stumiamam „galimybių paso“ buldozeriui, nes jis diskriminuoja, segreguoja ir ilgainiui visiškai suskaldys mūsų visuomenę. Pasiskiepiję yra laikomi pilietiškais, šviesiais ir pažangiais, nusipelniusiais teisių ir galimybių. Turintys rimtą, moksliškai pagrįstą nuomonę, kad konkrečiu atveju skiepo rizika yra didesnė nei galima nauda, ir todėl abejojantys, nedrįstantys ar nenorintys skiepytis yra viešai smerkiami, teisiškai, ekonomiškai ir psichologiškai žlugdomi.

Abejojantys, nedrįstantys ar nenorintys skiepytis yra viešai smerkiami, teisiškai, ekonomiškai ir psichologiškai žlugdomi.

Nežinau, kaip kitus, bet mane sukrečia mokytojos, rudenį eisiančios mokyti Lietuvos vaikų, žinutė: „Labas, vakar pasiskiepijau. Prieš skiepą apsiašarojau, po skiepo nualpau. Šiandien tik pramerkus akis ašaros upeliais srūva. Jaučiuosi žiauriai išprievartauta ir kupina neapykantos šitai sušiktai vyriausybei.“

Sukrečia liudijimas nėščios moters, kuri renkasi tarp noro apsaugoti dar negimusį vaikelį nuo galimų nepageidaujamų vakcinos reiškinių ir garantijos, kad gaus reikiamą sveikatos priežiūrą nėštumo ir gimdymo metu. Sukrečia pasakojimas pardavėjos, kuri neturi pakankamai lėšų, kad galėtų testuoti savo sūnų abiturientą, bet visiškai pagrįstai nenori jo skiepyti.

Kaip atsakymu į „galimybių paso“ kritiką katalikai dalinasi popiežiaus paraginimu skiepytis ir tokiu būdu atlikti meilės artimui darbą, lyg jis pateisintų mūsų Vyriausybės sprendimus. Tačiau meilės per prievartą nebūna. Popiežiaus raginimas toli gražu nėra tas pats kaip „galimybių paso“ politika, kai iš nepasiskiepijusių ketinama atimti teisę į darbą, mokslą, sveikatos priežiūrą, viešąjį transportą, bendravimą su draugais ir artimaisiais bei kt. Toks „skatinimas“ skiepytis etiškumo ribą stipriai peržengia.

„Galimybių paso“ politika yra grindžiama utilitaristiniu mąstymu, kad dėl visuomenės intereso yra leistina ignoruoti konkretaus asmens teises ir interesus. Tai prieštarauja katalikiškai moralei ir biomedicinoje taikomai deontologinei etikai, pagal kurią asmuo niekada negali būti naudojamas kaip priemonė tikslui, kad ir labai kilniam, siekti.

Biomedicinos teisėje galioja principas, kad „žmogaus interesai ir gerovė yra svarbesni už išimtinius visuomenės ar mokslo interesus” (Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijos 2 straipsnis). Sukrečia, kad šis principas ir didelė dalis svarbių Konstitucijos ir įstatymų normų „ekstremalios situacijos“ metu visiškai ignoruojamos, lyg teisė Lietuvoje nebegaliotų.

Pabandykime įsivaizduoti, kokioje visuomenėje mes gyvensime, kai tokia praktika taps įprasta? Šiandien formuojamas pavojingas visuomenės interesų viršenybės asmens atžvilgiu precedentas kada nors gali atsisukti ir prieš uoliai besiskiepijančius, „galimybių pasą“ turinčius ir visomis jėgomis „mokslu tikinčius“ Lietuvos gyventojus.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

72 KOMENTARAI

  1. Suprantama, kad autorei nusispjauti ant vyresnių žmonių, tačiau vis tik įdomu koks jaunų žmonių mirtingumas verstų autorę susirūpinti? Ar norėtumėte, kad Jūsų virėjas, mąstydamas kad mažai mirštama nuo dizenterijos, rankų po WC niekada nesipraustų?
    Negana to, kad straipsnyje gausu neteisingų interpretacijų, autorė į pasaulinę problemą skaitytoją verčia žvelgti bukos teisininkės akimis. Tikiu, kad ateis laikas kai tokie autoriai, nors ir nebus teisiami, bet tikrai bus statomi prie gėdos stulpų.
    P.S. beje apie tą JAV tyrimą. Kodėl nutylite, kad ten parašyta, jog magistro laipsnį turintys žmonės į valcinavimą žiūri palankiai?

    • Turiu magistro laipsnį ir į vakcinavimą žiūriu nepalankiai. Aplink mane jau keli vyresni žmonės guli po šitų vakcinų, krešulių ir insultų, turbūt visam gyvenimui likę neįgalūs. Tai kam čia nusispjaut, autorei, ar Jums? Interpretacijos yra teisingos.

    • Zi
      Ačiū, puikus ir argumetuotas straipsnis. Ir autorei tikrai „nenusispjaut ant vyresnių žmonių“, ji aiškiai juos mini, tiesiog atidžiai reikia skaityti ir straipsnį, ir sekti duomenis, kurių yra vis daugiau ir daugiau. Ir jie iškalbingi. Tegalima tik dėkoti autorei už teisines ir argumentuotas įžvalgas.

    • nesuprantu, kaip jūsų nuomone skiepai saugo vyresnio amžiaus žmones? Skiepyti, taip pat perneša ir užkrečia kitus, kaip ir neskiepyti

    • Kadangi straipnio neskaitėte tai tiesiog pacituosiu porą sakinių. Galbūt kažkas paaiškės.
      „Suprantama, kad pandemijos situacijoje galima naudoti dar iki galo neištirtas vakcinas, siekiant apsaugoti rizikos grupės ar padidinto pavojaus zonose dirbančius asmenis. Visiems norintiems apsisaugoti nuo sunkių ligos formų taip pat turi būti sudaryta galimybė skiepytis.“

    • Jau ir šlykštu ir iš kitos pusės baisu,nes nesuvoki kur tiesa kur melas greičiausiai melas pražudys pasaulį,nes šitą viskas daroma dėl pinigų. Aš tikiu teisininke kaip bebūtų ir sveikatos specialistais jų suteikiama informacija, o ne kažkokių kosmonautų pezejimais dėl pinigų.Sveiko proto atžvilgiu reikia rinktis kas melas kas tiesa.?

    • Va cia ir yra problema. Vietoj to, kad isiklausyt ir pabandyt suprasti kita, yra norima ji pastatyti prie gedos stulpo, nes matote jo nuomone, nesutampa su jusu.
      Jeigu senyvo amziaus zmogus pasiskiepiji ir pasak mediku jo rizika susirgti sunkia forma yra beveik neegzistuojanti, tai kodel versti, jaunus, stipraus imuniteto zmones skiepytis jeigu jie tai daryti bijo.
      As asmeniskai persirgau virusu, forma buvo labai lengva todel nemaciau reikalo skiepytis kol vakcina yra savo. vaikystes amziuje ir tikrai galutinai neistirta. Bet spaudima jauciau dideli, nes nenoriu prarast sveikatos draudimo, teises naudotis viesuoju transportu ir kt. gerai kad siuos apribojimus atsauke, bent jau kol kas ir dalinai (tarpiestinis viesasis trasnportas atrodo vistiek bus ribojamas..) Ir gerai, kad leido panaudoti antikuniu testa gauti pasui. Pasirodo pas mane ju 4 kart daugiau nei yra nustatyta norma. Tai kam man skiepytis?? Kodel sito pasirinkimo gauti pasui nebuvo anskciau??

    • Pritariu anonimo komentarui. Manipuliacija duomenimis. Dalinė tiesa straipsnyje blogiau negu melas. Autorės nesupratimas, kada yra ekstreminali situacija ir kada teisės į laisves yra ribojamos.

  2. Laisvo ir informuoto paciento sutikimas yra blefas. Absoliuti dauguma pacientų neturi jokios kompetencijos įvertinti visokių medicininių intervencijų pasekmes.

  3. Ar nereikėtų organizuotai valstybę paduoti į teismą už vykdomą psichologinę – psichinę prievartą ir Konstitucijos pažeidimą. Už ribojimus į mokslą, darbą, susisiekimą ir tt..

  4. KRISTINOS ZAMARYTĖS-SAKAVIČIENĖS straipsnyje išsakytos mintys antrina ir man iškylantiems klausimams, į kuriuos atsakymo dažniausiai nesulaukiu. Atrodo, kad žmogaus sveikatos klausimus sprendžia ne medikai, kurie dažniausiai susilaiko nuo nepamatuotų komentarų, o politikai, kurių sprendimai dažnai prieštarauja, bet kokiai logikai.

    • Kiek galima piršti ta savo nieko verta nuomone? O gal kitas kas atsakys už sugadinta sveikata po skiepo, kuri vertės cepelino…..

    • Šimonyte nutare kad susirges pasiskiepijes atleidziamas nuo atsakingumo-man tai primena tamsiu laiku baznyčios indulgencija. Tai api koki atsakinguma ča tariama?

    • Jei remtumėties mokslu ar bent jau ką patys gamintojai rašo, tai žinotumėte kad skiepai nepadeda neužkrėsti kitų.
      Dalis apie atsakomybę prieš kitus neteisinga.

      Kas dėl atsakomybės prieš save… tai reiktu pradėti nuo sveikos mitybos, mankštos,nutukimo mažinimo, alkoholio ir kitu narkotinių medžiagų nenaudojimo ir tt. Tai yra rizikos faktorių mažinimo.
      Eksperimentiniai skiepai už kurių šalutinius poveikius gamintojai neatsako turėtu būti paskutinėje vietoje. Ypač žinant kad kuo daugiau paskiepysim, tuo greičiau virusas mutuos ir taps atspariu vakcinai, taip sukeldamas pavoju žmonėms kuriems vakcinų iš tiesų reikia dėl amžiaus ar sveikatos būklės.

  5. Vėl antivakseriai… Nuo kada juristai imasi medikų vaidmens? Leidžia gi sau daryti išvadas dėl epidemiologinės padėties, vakcinų veiksmingumo ir kt….
    Kodėl drumsčiamos galvos žmonėms, neturintiems medicininių žinių? Kodėl gąsdinama?

  6. Autorei – prašau pagrįsti šį savo teiginį : „Turintys rimtą, moksliškai pagrįstą nuomonę, kad konkrečiu atveju skiepo rizika yra didesnė nei galima nauda, ir todėl abejojantys, nedrįstantys ar nenorintys skiepytis yra viešai smerkiami, teisiškai, ekonomiškai ir psichologiškai žlugdomi.“
    Prašau kloti ant stalo tas rizikas, kurios didesnės už viruso sukeliamos ligos pasekmes. Ir nesislėpkite krūmuose – pasakius A, reikia sakyti ir B.

    • Svarbiausia, kad ši vakcina yra nepatvirtinta jokiais tyrimais, t.y. pašaliniai reiškiniai, kaip krešulių susidarymas, neaišku kas gali nutikti po keltos metų ir t.t. Na, o kad tai kūrinys padarytas remiantis abortuotų kūdikių ląstelių pagrindu, tai jau visiškai neatitinka krikščionio nuostatų.

      • Demagogija. Neištirtos vakcinos neregistruojamos ir jų neleidžiama naudoti. Dabartinės Covid-19 vakcinos tikrai yra tirtos, nors trumpiau, bet ir pasaulis lenktyniavo su laiku. Komplikacijų nuo Covid-19 tikimybė yra ženkliai didesnė, nei nuo vakcinos. Nuo vakcinos irgi gali būti komplikacijų, bet jos itin retos. Bet kažkam svarbu tą vienetinį atvejį išpūsti iki vos ne kiekvienam pasireiškiančios komplikacijos. Beje, tradicinės vakcinos irgi turi nedidelį % komplikacijų, Bet visi skiepijasi ir vargo nemato… O čia, matai – Covido vakcina – baubų baubas 🙂
        Nereikia turėti iliuzijų, kad mes niekada nesusidursime su šiuo virusu. Susidursime tikrai, o tada lauks loterija, t.y priklausys nuo kiekvieno organizmo individualaus atsako. Teigti, kad visi pasveiks ir be skiepų – pačių savęs apgaudinėjimas.
        Dėl krikščionių nuostatų: čia prasideda tikėjimo, bet ne mokslo dalykai. Esate laisvi rinktis etiškus vakcinų gamintojus , pvz.: Pfizer – sintetinė vakcina.

        Labiausiai stebina interpretacijos tų, kurie imasi rašyti straipsnius ir taip bandyti atstovauti „tiesą“. O nei žinių, nei rimtų argumentų neturi -tik iš serijos „viena boba sakė“…

          • Portalas nepraleidžia nuorodų. Bandau siųsti ec.europa.eu health documents community-register/html/h1528.htm
            ten, kur tarpeliai – įdėkite pasvirąjį brūkšnelį / Gal praleis?

          • Ačiū, ASD, už nuorodą. Pfizer vakcina Europos Sąjungoje registruota su leidimu skiepyti žmones nuo 12 metų.

    • Aš ne autorė, bet paprasčiausia turbūt pažiūrėti COVID-19 IFR ar IHR pvz. mokyklinio amžiaus žmonėms (beveik nulinis) ir ant kitos svarstyklių pusės padėti EudraVigilance duomenis apie nepageidaujamus skiepų poveikius plius faktą, kad ilgalaikių saugumo tyrimų neturime.

      • mielasis (mieloji), na iš kur gali būti „faktai“ apie ILGALAIKIUS saugumo tyrimus, jei virusas toks naujas? Nėra tiek laiko, kad spekuliuotume saugumo klausimu. Faktų nėra, bet yra tyrimai, kad vakcina apsaugo nuo viruso 95%, Ar to nepakanka? Jei nepakanka – nesiskiepykite ir laukite savo loterijos bilieto. Neturiu ką daugiau bepridėti.

        • Tikriausiai žinote, kad 95% yra skaičius iš gamintojų tyrimų (kuriuos praktika beveik visada verifikuoja žemyn; žr. pvz. Izraelio sveikatos ministerijos pranešimus) ir reiškia ne apsaugą nuo viruso, ne absoliutų ligos rizikos sumažinimą, o reliatyvų ligos rizikos sumažinimą? Ar jūs teigiate, kad neskiepytam jaunam žmogui yra didesnė galimybė sunkiai susirgti COVID-19 nei galima ilgalaikė rizika sunkiai susirgti nuo niekada iki šiol sėkmingai nenaudotų vakcinų nuo koronavirusų, pagamintų iki šiol nenaudotų vektorinių ir mRNR technologijų pagrindu? Ir jeigu taip, kiek didesnė? Nežinote? Niekas nežino. Kiekvienas čia traukia savo loterijos bilietą, ir jūs, ir aš. Jeigu nėra prievartos daryti vienaip ar kitaip, viskas OK. Bet tikriausiai pastebėjote, kad laisvės pasirinkti mūsų šalyje vis mažiau ir mažiau.

        • Na, Pfizer apsaugo 30-40 proc., o ir sergama lengviau. To procento visiškai pakanka šiam etapui. Šiuo metu hospitalizuotų kaip taisyklė daugiausia – neskiepytų. Skiepyti atsiperka lengvesne sirgimo forma.

        • Paziurekit vakcinos veiksmingumo duomenis is Izraelio. Phizer veiksmingumas 40%. O ir kitos salys skelbia apie kritusi veiksminguma. Todel ir 3 doze…

    • Atsidarai Islandijos statistiką, pažiūri kiek pas juos mirė žmonių, (30 PER VISĄ PANDEMIJĄ). Palygini skiepytų sergamumą, kuris 2-3 kartus didesnis nei ne skiepytų ir manau pasidaro aišku kokia rizika iš tikro.

      • Visiškai netinkamas palyginimas. Islandijoj, lyginant su Lietuva, žmonių beveik nėra – visa populiacija 350 000. Ta populiacija – gyvena 103 000 km². Vien Vilniuje beveik dvigubai daugiau žmonių (virš 500 000). O visos Lietuvos dydis – 65 300 km². Nepalyginamas žmonių skaičius ir tankis. Geras pavyzdys kaip neprofesionalai sujaukia informaciją, žaisdami statistiniais duomenimis, į kuriuos net nepasigilina.

        • pats manipuliuoji nepateikdamas jokios info statistikos. Nors lietuviška statistika nepasitikiu, t.y. gerai žinau, kaip buvo „pritempinėjama“ prie skelbiamų duomenų ir nutylima, kas nereikalinga, kaip mirtys nuo skiepų.

    • Atsakymą galite pats lengvai rasti. Tiesiog pasižiūrėkite mirčių statistiką pagal amžiaus grupes. Pradėkite dar pasiskirstymą pagal rizikos faktorius ir vaizdas bus labai aiškus.

    • Tai paklokit tuos „moksliškus teiginius“ apie padidintas rizikas neskiepitu. Pasiskiepijas garantuotai suserga ir vel susirgus „lengva forma“ nezinodamas apie tai, garantuotai uzkres aplinkiniu, kas ir vyksta Izraelije.

    • Taip, pritariu.Kai matai,kad žiniasklaida,transliuoja archyvinias žinias,pateikia,kaip šių dienų įvykius.Daug melo.Žiūriu ir negaliu patikėti,jaučiuosi grįžus į tarybinius laikus.

  7. Na ir kas iš tokių straipsnių, įstatymų… darbovietės gaus potvarkius iš aukščiau esančių institucijų ir privalės vykdyti ! Ir visi skiepysis arba eis lauk iš darbo. Kaip tai jau buvo pavasarį, vasaros pradžioje su daugeliu įmonių ir visom šviet.ugdymo įstaigom, medikais. Nori-Nenori, niekam nerūpi ir nesvarbu, esi nevakcinuotas-eini iš darbo lauk! Va ir visa pokitika ir visi eina dantis sukabdę murmėdami ir skiepijasi. Nes Atkyginimų reikia, šeimas maitinti, kreditus mokėti- reikia.

  8. Tai yra išgamų rankomis vykdomas genocidas, kurio pasekmių kol kas dar aiškiai nesimato… Bukiai ir visokio plauko avinai, skiepykitės, kad po n-tojo skiepo virstumėt asilais. Man labiausiai patinka nešuliniai….

  9. Ačiū už puikų straipsnį. Gana rimti komentarai po juo irgi parodo, kad dalykas naujas. Tiek liga, tiek vakcinos. O jeigu – logiškai mąstant – nauji abu dalykai, tai dar niekas nežino nei ligos padarinių, nei vakcinos. Todėl ir neįmanoma nieko įrodyti. Tačiau man labiausiai krenta į akis vienas dalykas – rekomenduodami skiepytis, visi tyli apie sveikatą. Stiprinti, rūpintis, sveikiau gyventi – ne, nereikia. Tik pasiskiepyk ir viskas, būsi sveikas ir laimingas. Va šita vieta mane labiausiai neramina: garantijų nėra, o sveikata nerūpi. Kaip neįtarti sąmokslo teorijos?

  10. Pasiskiepijas garantuotai suserga ir vel susirgus „lengva forma“ nezinodamas apie tai, garantuotai uzkres aplinkiniu, kas ir vyksta Izraelije.

  11. Pasiklausykite You Tube „prof. E.Vaitkus apie testavimą nuo Covid-19 ir sveikų žmonių atskyrimą“. Manau ne tik jums akis atvers.

  12. Puikus straipsnis. Tik labiausia mane stebina kai kurie komentatoriai neisigiline į tekstą. Teisininkė akcentuoja į mūsų Konstitucinę teisę, laisvai apsispręsti, norim mes prievartos iš valdžios atstovų ar ne.

  13. Ačiū už nuorodą – pažiūrėjau. Pritariu prof. Vaitkui dėl to, kad priverstinis reikalavimas skiepytis, galimybių pasas yra žmogaus laisvių suvaržymas. Aš irgi prieš prievartą ir tą išsakiau ne vieną kartą. Aš tik už tai, kad žmonės nebūtų kvailinami ir kviečiami nesiskiepyti. Skiepai -nėra tobulas gėris, bet tikrai mažesnis blogis, lyginant su Covid-19 pasekmėmis. O smegenų plovimas kokie skiepai blogi – tai irgi prievarta prieš pasimetusį žmogų.
    Atskirkime prievartą ir apsaugą. Galimybių pasas – prievarta, skiepai – apsauga (tikrai neprivaloma).

  14. Turiu du aukštuosius ir į vakcinavimą žiūriu nepalankiai. Kai galėjau naudotis tuo „pasu“ net neėmiau jo. Puikiai prisimenu, kaip profesūra studentams aiškino, „niekada nesiremti vienu šaltiniu. Ieškokite ir analizuokite. Turėkite kritinį mąstymą“. Tai va, kas ieško, mąsto, analizuoja, – tas nesiskiepys maximoje ar po Palangos tiltu. Cepelinų irgi neieškos…

  15. Marius Jonaitis
    Dar viena ankstyva mediko mirtis, tai profesorė Rūta Jolanta Nadišauskienė.
    Rugpjūčio 16 dieną dar komentavo facebook’e, o 19 dieną staiga mirė. Amžiaus dar jauno, tik į šešiasdešimtuosius įkopė.
    Mirties priežastis neskelbiama, o po Delfi straipsniu ir jos anketoje pasirodžiusią informaciją apie staigią mirtį yra išjungti komentarai.
    Beje, paskutinis, jau amžiną atilsį, medikė komentaras (apskritai dominuojanti tema) yra apie skiepus – FB ruta.nadisauskiene
    Nežinau kaip Jums, bet mane stebina, kad nėra kaupiama jokia statistika kiek iš mirusių žmonių gavo pirmą arba antrą skiepą. Nes labiausiai vakcinuota žmonių grupė – medikai – vis užkliūna tarp staiga mirusių.
    Balandžio 19 diena, mirė Kęstutis Vitkus;
    Gegužės 5 diena, mirė Konstantinas Romualdas Dobrovolskis;
    Gegužės 24 diena, mirė Sergejus Amitonas;
    Birželio 24 diena, mirė Raimundas Vaitkus;
    Liepos 9 diena, mirė Petras Bružas;

    Liepos 16 diena, mirė Gediminas Čereškevičius. Sąrašiukas iš čia (liepos 30 dienos) You Tube Staigios ir netikėtos mirtys paskiepytųjų tarpe.
    Taip, informacija paviršutiniška, nes prieinama tik vieša informacija. Tikslią, būtent medikų mirčių statistiką, neaišku kas turi (ir ar turi).
    Faktas, negalima teigti, kad tų žmonių mirtys susijusios su vakcinacija, bet atmesti irgi negalim. Bėda ta, jog net tokių klausimų kėlimas yra tapęs tabu.
    Nors kai vyksta tokio plataus masto eksperimentas yra tiesiog PRIVALOMA sekti skiepytų žmonių sveikatą bei pokyčius jų organizmui tiek trumpuoju tiek ir ilguoju periodu.
    Tačiau, akivaizdu, jog viso to nėra. Dėl to nereikia stebėtis, kad daug žmonių skeptiškai vertina „vakcinacijos“ vajų.

  16. Medikai krenta, kaip lapai rudenį. To dar nebuvo. O kiek išmirė nežinomų, t.y. neįžymių žmonių? Apie jų mirtis taip pat nutylima arba, kaip pasikiepijusiai mūsų parapijos choristei, kai kitą dieną, pasijutusi blogai, kreipėsi į medikus, mirė ligoninėje, mirties diagnozė – sepsis.

    • “Medikai krenta kaip lapai”, tik kažkodėl patys medikai dėl to nesiskundžia, o pasakas seka sąmokslo teorijų platintojai.

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

1.2% paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

PASIRAŠYK SVARBIAS DEKLARACIJAS

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Laikmetis.lt naujienlaiškis