Klaipėdoje penktadienį perlaidoti iš Čikagos į Lietuvą parskraidinti Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva organizatorių, Klaipėdos krašto gubernatoriaus, žvalgybininko Jono Polovinsko-Budrio ir jo sutuoktinės Reginos Kašubaitės-Budrienės pelenai.
Svarbus įvykis
„Klaipėdos atvadavimą“ ir vadovavimą sukilimui Jonas Budrys laikė vienu svarbiausiu savo gyvenimo pasiekimų. Prasminga, kad šiais metais, minint Klaipėdos krašto prijungimo šimtmetį, didvyris ir jo mylima žmona, taip pat aktyvi sukilimo dalyvė, sugrįžo į Klaipėdą, tokia buvo jų svajonė ir valia”, – rašo „Vilties miestas”.
„Po iškilmingos ceremonijos brolio Benediko ir brolio Astijaus kvietimu didelė J. Budrio šeimos giminaičių iš JAV grupė apsilankė Vilties mieste – Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, vienuolyne, meno galerijoje „Gallery 1252″, pasigrožėjo vienuolyne eksponuojamomis nuostabiomis Aleksandros Kašubienės Kryžiaus kelio mozaikomis, Vytauto Kašubos Rūpintojėliu, gausia japoniška Ukiyo-e kolekcija”, – pasakojama įraše.
„Svečiai paliko įrašus galerijos svečių knygoje, šiltai bendraujant galerijos svetainėje prie kavos puodelio net pavyko spontaniškai įrašyti trumpą interviu su svečiais, kuriame broliai papasakojo miesto įkūrimo istorija, o svečiai pasidalino autentiškais atsiminimais apie žymiuosius, kūrybingus ir drąsius gimines, kurie pakeitė Lietuvos istoriją”, – priduriama jame.
Užmegzta draugystė tikrai prasitęs naujomis idėjomis ir projektais.
Svajonė būti perlaidotam Lietuvoje
„Jonas Budrys svajojo būti palaidotas laisvoje Lietuvoje, Klaipėdos žemėje, nors gimė ir augo Kaune, Klaipėda tapo jo svarbiausios kovos ir didžiausios pergalės vieta, todėl nuo šiol Jono ir jo bendražygės, mylimos žmonos palaikai ilsėsis greta kovos draugų – 1923 metų sausio 15 dienos sukilimo dalyvių“, – penktadienį Klaipėdos Skulptūrų parke, Senosiose kapinėse sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Anot jos, J. Budrio vadovaujamos operacijos dėka Lietuva tapo jūrine valstybe, o visa tai pakeitė šalies istoriją.
„Man garbė būti su visais, atėjusiais nusilenkti savo krašto didvyriui“, – sakė A. Bilotaitė.
Garbės konsulė Čikagoje Sigrida Mulevičienė teigė, jog J. Budrio ir žmonos palaikai Čikagoje, tautinėse lietuvių kapinėse ilsėjosi šešis dešimtmečius. Kasmet sausį, minint Klaipėdos krašto atvadavimo šventę, Čikagos bendruomenė pagerbdavo jo atminimą.
„Šioje perlaidojimo operacijoje Lietuvos generaliniam konsulatui Čikagoje teko įvykdyti visus techninius darbus, kad palaikai, urnos, atsidurtų būtent čia, Klaipėdoje“, – sakė S. Mulevičienė.
Į Lietuvą Budrių perlaidojimo proga atvyko ir jų šeimos artimieji. Laidotuvėse Klaipėdos Skulptūrų parke susirinko miestiečiai, pagerbė kariuomenė, šauliai. Ceremonijoje dalyvavo Seimo, Vyriausybės bei vietos valdžios atstovai.
„Jaučiuosi pagerbtas, kad Jono ir Reginos pelenai grįžta į gimtinę, iš kurios jie buvo priversti bėgti. Šis nuostabus kvietimas grįžti pas mano giminę, į jų gimtąjį kraštą ir protėvių poilsio vietą, išties jaudina“, – sakė jo anūkas, JAV gyvenantis Timothy Budrys (Timotis Budrys).
Vyriausybės darbo grupė, sprendusi perlaidojimo klausimus, nusprendė Čikagoje palikti specialiai Čikagos kapinėms pritaikytą paminklą, kuris liudijo apie J. Budrio ir jo sutuoktinės amžino poilsio vietą. JAV likę giminaičiai rengiasi šeštadienį vyksiančiam dalies pelenų perlaidojimui Čikagoje, Tautinėse kapinėse.
Sujaudino iškilmės
R. Kašubaitės-Budrienės dukterėčia Victoria Kašuba-Matranga (Viktorija Kašuba-Matranga) laidojimo ceremonijos metu klaipėdiečiams teigė esanti sujaudinta Lietuvoje surengtų iškilmių.
„Sujaudinta apeigų trijuose miestuose. Kaip gražu, saulė šviečia, medžiai ošia – pati puikiausia vieta mano tetai ir dėdei“ – susijaudinusi Klaipėdos Skulptūrų parke kalbėjo dukterėčia.
Ji vardijo į Lietuvą atkeliavusius J. Budrio ir jo žmonos artimuosius, kurių – per dešimt.
„Mes tikrai apsidžiaugėm, nesitikėjom tokio sutikimo, tiek svetingumo, tokių įspūdingų dienų. Šios apeigos per tris miestus, nuo pat išlipimo iš lėktuvo… Buvom apsnūdę, sutiko Vilniaus oro uoste ir kariuomenė, ir uniformos, ir vėliavos, pareigūnai iš Lietuvos, po to tiesiai į Kauną, prie karo muziejaus, aikštelėje vyko įspūdingos apeigos ir pagerbimas“, – pasakojo V. Kašuba-Matranga.
Pagerbė gimtajame mieste
Ketvirtadienį į Vilniaus oro uostą atskraidintos urnos su nusipelniusių Lietuvai asmenybių pelenais iš Vilniaus pagarbos ir atminimo ceremonijai buvo pervežtos į Kauną, gimtąjį J. Budrio miestą. Vėliau urnos atgabentos į Klaipėdą, kuri jis su sutuoktine penktadienį atgulė Senosiose Klaipėdos kapinėse, esančiose Skulptūrų parke.
Specialiai J.Budrio laidotuvėms šių kapinių statusas buvo pakeistas iš neveikiančių į riboto naudojimo. Po laidotuvių vėl ketinama grąžinti neveikiančių kapinių statusą.
Kauno muziejaus istorikas Simonas Jazavita sakė, kad Jono Polovinsko-Budrio perlaidojimas – svarbi diena ir Kauno miestui. Čia vienas pagrindinių Lietuvos žvalgybos kūrėjų gimė, vėliau mokėsi, o tolimuose kraštuose įgavęs karybos patirties, į Kauną, tuometinę laikinąja Lietuvos sostinę, jis sugrįžo jau kaip patyręs žvalgybininkas, savo patirtį panaudojęs grėsmių apsuptos valstybės saugumui stiprinti.
„Iš čia veda jo kelias į Klaipėdą, dėl kurios kovodamas J. Budrys labiausiai ir išgarsėja“, – Vyriausybės pranešime spaudai pažymėjo S. Jazavita.
Didžiausi nuopelnai – Klaipėdoje
Anot Vyriausybės, kontržvalgybininkui buvo patikėta vadovauti iš Lietuvos kariuomenės karių ir karininkų bei Šaulių sąjungos narių ir savanorių suformuotai Ypatingo paskyrimo rinktinei – junginiui iš beveik 1,1 tūkst. žmonių, vykdžiusiam Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos operaciją.
Klaipėdos kraštas, iki 1923 metų neapibrėžto statuso teritorija, Versalio taikos nutarimais administruojama valstybių sąjungininkių, galiausiai tapo pripažinta Lietuvos dalimi cesijos būdu.
R. Kašubaitė, vėliau tapusi J. Budrio žmona, taip pat dalyvavo istoriškai reikšminguose Klaipėdos įvykiuose – 1922–1923 metų sandūroje ji dirbo Generalinio štabo Žvalgybos skyriuje, Kontržvalgų dalyje.
