Šiaurės rytų Kinijoje valdžios institucijos sulaikė krikščionę moterį už tai, kad ji ne kartą bandė dalytis Evangelija su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) ir jo žmona Peng Liyuan. Moteris, kilusi iš Liaoningo provincijos, už ankstesnius panašius bandymus buvo sulaikyta daugiau kaip 50 kartų.
Policija liepė Zhou Jinxia grįžti namo į Daliano uostamiestį po to, kai ji buvo pagauta laikanti plaktą, kuriame Xi Jinpingo prašoma tikėti Jėzumi, Žongnanhai rajone Pekine, centrinėje Kinijos komunistų partijos ir Kinijos valstybės tarybos būstinėje, apie paskutinį jos areštą praėjusį mėnesį pranešė JAV įsikūrusi persekiojimo stebėjimo organizacija „International Christian Concern”.
Organizacijos teigimu, vasario 21 d. aktyvistė moteris buvo apkaltinta „kivirčų kėlimu ir problemų provokavimu”.
Ji buvo suimta likus kelioms savaitėms iki kasmetinio politinio renginio Pekine, vadinamo lianghui arba „dviem sesijomis”, kuriame Nacionalinis liaudies kongresas ir Kinijos liaudies politinė konsultacinė konferencija dalijasi būsimomis politikos kryptimis, sakė organizacija, ir paaiškino, kad Kinijos vyriausybė paprastai sustiprina represijas prieš pilietinę visuomenę, siekdama užtikrinti, kad viskas vyktų sklandžiai.
Moteris daugiau nei 50 kartų bandė skelbti Evangeliją Sijui ir Pengui prie Džongnanhai Šinhua vartų Pekine ir buvo ne kartą sulaikyta, teigė JAV įsikūrusi grupė „China Aid”, stebinti žmogaus teises Kinijoje.
2018 m. krikščionė buvo suimta po to, kai tame pačiame politiniame renginyje laikė plakatą su užrašu: „Dievas myli pasaulio žmones ir šaukia Xi Jinpingą”.
2016 m. kovo mėn. ji laikė ilgesnį užrašą, kuriame buvo parašyta: „Tegyvuoja Dievas, mylintis pasaulio žmones ir kreipiasi į Xi Jinpingą ir Peng Liyuan. Ateizmas puoselėja nuodėmę ir žlugdo žmones. Dangaus karalystė jau arti, turėtumėte atgailauti”.
Už šias pastangas krikščionė aktyvistė buvo 10 dienų administracinio arešto ir apkaltinta „socialinės tvarkos trikdymu”.
Pekine vykstant 2022 m. žiemos olimpinėms žaidynėms, daugelis reiškė pasipiktinimą dėl Kinijos elgesio su religinių mažumų bendruomenėmis. Nors Kinija buvo kaltinama genocidu dėl uigūrų ir kitų etninių musulmonų sulaikymo vakarų Kinijoje, žmogaus teisių aktyvistai jau daugelį metų reiškė susirūpinimą dėl ilgalaikio Kinijos valdžios susidorojimo su neregistruotomis bažnyčiomis ir namų bažnyčių judėjimais.
Daugiau kaip 60 šalių persekiojimą tiriančios organizacijos „Open Doors USA” duomenimis, Kinijoje gyvena daugiau kaip 97 mln. krikščionių, daugelis jų meldžiasi neregistruotose arba vadinamosiose „nelegaliose” pogrindinėse bažnyčiose.
Penkios valstybės sankcionuotos religinės grupės Kinijoje yra Kinijos budistų asociacija, Kinijos daoistų asociacija, Kinijos islamo asociacija, protestantų patriotinis judėjimas ir Kinijos patriotinė katalikų asociacija.
JAV organizacija „Open Doors USA” įspėjo, kad per pastaruosius metus Kinijoje suintensyvėjo neregistruotų namų bažnyčių stebėsena, nes vis daugiau namų bažnyčių susidūrė su „persekiojimu ir kliūtimis, kai buvo nustatyta jų veikla”.
Grupė taip pat įspėjo, kad daugelis neregistruotų bažnyčių buvo „priverstos susiskirstyti į mažas grupes ir burtis skirtingose vietose, laikydamosi tyliai, kad jų nepastebėtų apylinkės pareigūnas ar apylinkės komitetas”.
